Žvejybos Leidimai Lietuvoje: Išsamus Gidas Kiekvienam Meškeriotojui 2025

Lietuva – ežerų ir upių kraštas, tikras rojus žvejams. Nuo Kuršių marių platybių iki Aukštaitijos nacionalinio parko ežerėlių labirintų – kiekvienas vandens telkinys žada nepamirštamus įspūdžius ir, žinoma, laimikį. Tačiau prieš merkdami meškerę į vandenį, kiekvienas atsakingas ir gamtą mylintis žvejys privalo pasirūpinti vienu esminiu dokumentu – žvejybos leidimu. Tai nėra tik biurokratinis formalumas. Tai – jūsų asmeninis indėlis į Lietuvos gamtos išsaugojimą, įžuvinimą ir tvarios žvejybos kultūros puoselėjimą. Šis išsamus gidas padės jums susigaudyti žvejybos leidimų sistemoje, suprasti taisykles ir tapti pavyzdingu meškeriotoju.

Kodėl reikalingas žvejo leidimas? Daugiau nei popierėlis

Dažnas pradedantysis (o kartais ir patyręs) žvejys susimąsto: kam mokėti už tai, kas, atrodytų, turėtų būti prieinama visiems? Atsakymas slypi giliau nei tiesiog „tokios taisyklės“. Žvejybos leidimas – tai tarsi žvejo ir gamtos socialinė sutartis. Lėšos, surinktos už leidimus, yra tikslingai naudojamos vandens telkinių priežiūrai ir turtinimui. Jos skiriamos:

  • Įžuvinimui: Siekiant palaikyti ir atkurti vertingų žuvų (lydekų, sterkų, lašišų, šlakių ir kt.) populiacijas, reguliariai vykdomi įžuvinimo darbai. Jūsų sumokėti pinigai virsta tūkstančiais mailiaus vienetų, kurie po kelerių metų gali tapti jūsų svajonių laimikiu.
  • Moksliniams tyrimams: Ichtiologai ir gamtosaugininkai nuolat stebi vandens telkinių būklę, tiria žuvų populiacijų dinamiką. Šie duomenys leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl žvejybos taisyklių, draudimų ir kitų apsaugos priemonių.
  • Kontrolei ir apsaugai: Reikia išteklių aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie kovoja su brakonieriavimu – didžiausiu žuvų išteklių priešu. Jūsų leidimas padeda užtikrinti, kad inspektoriai turėtų priemonių ir galimybių saugoti mūsų vandenis nuo nesąžiningų asmenų.
  • Infrastruktūros gerinimui: Kai kuriose vietovėse lėšos naudojamos pakrančių tvarkymui, lieptų įrengimui ar privažiavimų gerinimui, taip sukuriant patogesnes sąlygas patiems žvejams.

Taigi, įsigydami leidimą, jūs ne perkate žuvį, o investuojate į visą žvejybos ekosistemą ir užtikrinate, kad šiuo nuostabiu pomėgiu galės mėgautis ir ateities kartos.

Žvejybos Leidimai Lietuvoje: Išsamus Gidas Kiekvienam Meškeriotojui 2025

Žvejybos Leidimų Tipai: Ką, Kur ir Kada Rinktis?

Lietuvoje egzistuoja keletas pagrindinių leidimų tipų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir žvejybos būdams. Svarbu gerai suprasti jų skirtumus, kad išvengtumėte nesusipratimų ir baudų.

1. Žvejo Mėgėjo Bilietas: Universalus Raktas į Valstybinius Vandenis

Tai pats populiariausias ir dažniausiai perkamas leidimas. Jis suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie nėra išnuomoti ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba. Paprastai tariant, su šiuo bilietu galite drąsiai keliauti prie daugumos Lietuvos ežerų ir upių. Žvejo mėgėjo bilietai būna kelių rūšių pagal galiojimo laiką:

  • Dviejų parų bilietas: Puikus pasirinkimas savaitgalio išvykai ar trumpoms atostogoms.
  • Mėnesio bilietas: Idealus variantas atostogaujantiems ilgesnį laiką arba tiems, kurie žvejoja reguliariai, bet ne ištisus metus.
  • Metinis bilietas: Pats ekonomiškiausias ir patogiausias pasirinkimas aistringiems meškeriotojams, kurie prie vandens praleidžia didelę dalį savo laisvalaikio. Jis galioja nuo jo įsigijimo dienos iki kitų metų tos pačios dienos.

Atminkite, šis bilietas nesuteikia teisės žvejoti privačiuose ar išnuomotuose telkiniuose bei tose vietose, kur reikalinga žvejo kortelė.

2. Žvejo Mėgėjo Kortelė: Išskirtinėms Žvejyboms ir Laimikiams

Žvejo mėgėjo kortelė – tai specializuotas leidimas, reikalingas norint žvejoti tam tikruose, ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertinguose vandens telkiniuose, arba gaudyti limituotas žuvų rūšis. Ši sistema leidžia efektyviau kontroliuoti žvejybos srautus ir saugoti jautrias populiacijas. Kortelių prireiks, jei planuojate:

  • Lašišų ir šlakių žvejybą: Tam tikrose upėse (pvz., Neryje, Vilnelėje, Šventojoje, Minijoje ir kt.) norint gaudyti šias karališkas žuvis, būtina įsigyti specialią kortelę konkrečiam upės ruožui ir laikotarpiui. Šios kortelės dažnai būna brangesnės ir parduodamos ribotu kiekiu.
  • Žvejybą išnuomotuose arba limituotos žvejybos telkiniuose: Kai kurie ežerai ar upių ruožai yra išnuomoti privačių asmenų ar organizacijų, kurios pačios rūpinasi įžuvinimu ir priežiūra. Čia galioja jų nustatytos taisyklės ir kainos, o leidimą (kortelę) reikia pirkti iš nuomotojo.
  • Žvejybą gamtiniuose rezervatuose ar nacionaliniuose parkuose: Ypatingo saugumo reikalaujančiose teritorijose (pvz., kai kuriuose Aukštaitijos, Dzūkijos nacionalinių parkų ežeruose) taip pat gali būti reikalingos atskiros kortelės.

Prieš vykstant žvejoti į konkretų vandens telkinį, ypač jei jis garsėja vertingomis žuvimis, būtina pasidomėti, ar jam netaikomi limituotos žvejybos reikalavimai ir ar nereikalinga speciali kortelė.

3. Nemokama Žvejyba: Kam Nereikia Mokėti?

Valstybė numato išimtis tam tikroms asmenų grupėms, kurios turi teisę žvejoti valstybiniuose, neišnuomotuose vandens telkiniuose nemokamai. Ši teisė galioja:

  • Vaikams ir jaunuoliams iki 16 metų.
  • Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus (virš 65 metų).
  • Asmenims su negalia (neįgaliesiems).

Svarbu pabrėžti, kad nors šiems asmenims nereikia pirkti žvejo mėgėjo bilieto, jie privalo su savimi turėti asmens amžių ar socialinį statusą patvirtinantį dokumentą (pvz., moksleivio pažymėjimą, pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą). Be to, ši nemokama teisė netaikoma limituotos žvejybos telkiniuose, kur reikalingos kortelės – ten jas įsigyti privalo visi, nebent telkinio nuomotojas numato kitaip.

4. Žvejyba Privačiuose Vandens Telkiniuose

Lietuvoje gausu privačių tvenkinių, kūdrų ir ežerėlių. Svarbu žinoti, kad valstybinis žvejo mėgėjo bilietas juose negalioja. Norint žvejoti tokiame telkinyje, būtina gauti jo savininko arba valdytojo sutikimą. Dažniausiai tai būna mokama paslauga. Taisyklės, kainos, leidžiamas pagauti žuvų kiekis ir dydis privačiuose telkiniuose yra nustatomas paties savininko. Todėl prieš žvejojant būtina susisiekti su juo ir išsiaiškinti visas sąlygas.

Kaip Įsigyti Leidimą: Greita, Patogu ir Šiuolaikiška

Praėjo laikai, kai dėl žvejo bilieto reikėdavo keliauti į aplinkos apsaugos agentūras. Šiandien leidimą galima įsigyti keliais itin patogiais būdais.

ALIS – Aplinkosaugos Leidimų Informacinė Sistema

Tai pagrindinis ir pats patogiausias būdas įsigyti žvejybos leidimus. ALIS sistema (alis.am.lt) veikia internetu 24/7. Procesas labai paprastas:

  1. Užsiregistruojate arba prisijungiate prie sistemos per elektroninę bankininkystę ar el. parašą.
  2. Pasirenkate norimą paslaugą – „Mėgėjų žvejybos leidimai“.
  3. Išsirenkate reikiamą leidimo tipą (bilietą ar kortelę), nurodote galiojimo laiką.
  4. Apmokate internetu.
  5. Leidimas akimirksniu sugeneruojamas ir išsaugomas jūsų ALIS paskyroje. Jį galite atsispausdinti arba tiesiog turėti savo išmaniajame telefone.

Turėti leidimą telefone ypač patogu – jį visada turėsite su savimi ir nereikės baimintis, kad pamiršote namie ar sušlapinote.

Fizinės Pardavimo Vietos

Jei nesinaudojate internetu ar tiesiog patogiau atsiskaityti grynaisiais, žvejo mėgėjo bilietą (ne korteles!) galite įsigyti ir fizinėse vietose:

  • „Perlas“ terminaluose: Jie plačiai paplitę visoje Lietuvoje, įsikūrę parduotuvėse, spaudos kioskuose.
  • „Maxima“ prekybos centrų kasose: Prieš apsipirkdami galite greitai ir patogiai įsigyti leidimą.

Perkant šiose vietose, jums bus atspausdintas kvitas su unikaliu leidimo numeriu, kuris ir yra jūsų žvejybos bilietas.

Svarbiausios Taisyklės, Kurias Privalo Žinoti Kiekvienas Žvejys

Turėti leidimą – tai tik pusė darbo. Ne mažiau svarbu yra žinoti ir laikytis Mėgėjų žvejybos taisyklių. Jų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Štai esminiai punktai:

  • Draudimai ir sezonai: Siekiant apsaugoti žuvis jų neršto metu, tam tikru laikotarpiu draudžiama gaudyti konkrečias rūšis. Pavyzdžiui, lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d., sterkus – nuo balandžio 21 d. iki gegužės 21 d. Taip pat yra draudimų, susijusių su žvejybos būdais, pavyzdžiui, draudimas žvejoti nuo ledo tam tikruose telkiniuose ar draudimas masalui naudoti gyvą žuvelę.
  • Leistinas dydis ir kiekis: Pagavus žuvį, kuri yra mažesnė už taisyklėse nustatytą minimalų dydį, ją privaloma nedelsiant ir kuo švelniau paleisti atgal į vandenį. Taip pat yra nustatytas leistinas pagauti žuvų kiekis per vieną žvejybą (pvz., ne daugiau kaip 3 lydekos, 5 starkiai ir pan.).
  • Įrankių apribojimai: Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip keturis mėgėjų žvejybos įrankius (meškeres, spiningus), o bendras kabliukų skaičius negali viršyti šešių. Žvejojant nuo ledo, limitas yra trys įrankiai.
  • Principas „Pagavai – Paleisk“: Vis labiau populiarėjanti ir skatinama praktika. Net jei žuvis atitinka leistiną dydį, apsvarstykite galimybę ją paleisti, ypač jei tai stambus, reprodukcijai svarbus individas. Taip prisidėsite prie gausesnių žuvų išteklių ateityje.

Atsakomybė ir Baudos: Brangi Žvejyba be Leidimo

Gamtos apsaugos inspektoriai reguliariai vykdo reidus ir tikrina žvejus. Žvejyba be leidimo arba pažeidžiant taisykles gali skaudžiai atsirūgti. Baudos už žvejybą be bilieto ar kortelės siekia nuo 10 iki 60 eurų. Tačiau tai – tik menka dalis galimų nemalonumų. Daug didesnė finansinė našta laukia, jei būsite pagavę žuvį, kuriai taikomi draudimai ar apribojimai.

Už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvį teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Įkainiai yra griežti ir gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų. Pavyzdžiui, žala už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį gali viršyti 900 eurų, o už lydeką draudimo metu – virš 240 eurų. Prie viso to, gali būti konfiskuoti ir žvejybos įrankiai bei priemonės (meškerės, valtis ir t.t.). Akivaizdu, kad rizikuoti tiesiog neapsimoka – metinis žvejo bilietas kainuoja keliasdešimt kartų pigiau nei viena klaida.

Žvejo Etika: Daugiau Nei Taisyklės

Galiausiai, tikrasis meškeriotojas vadovaujasi ne tik rašytomis taisyklėmis, bet ir vidiniu etikos kodeksu. Tai – pagarbos gamtai ir kitiems žmonėms išraiška.

  • Palikite po savęs švariau, nei radote. Visas šiukšles, valo likučius, pakuotes susirinkite ir išsivežkite.
  • Gerbkite kitų žvejų erdvę. Nesėskite per arti, netriukšmaukite, neplaukite valtimi per kitų užmestas meškeres.
  • Elkitės su žuvimi humaniškai. Jei žuvį paleidžiate, darykite tai greitai ir atsargiai, kuo mažiau ją traumuodami. Jei imate, humaniškai ją numarinkite.
  • Dalykitės žiniomis. Padėkite pradedantiesiems, patarkite, pamokykite. Kurkime stiprią ir draugišką žvejų bendruomenę.

Žvejybos leidimas kišenėje (ar telefone) suteikia ne tik teisinę teisę žvejoti, bet ir vidinę ramybę. Tai patvirtinimas, kad esate sąmoningas, gamtą tausojantis bendruomenės narys, kuriam rūpi Lietuvos vandenų ateitis. Tad prieš kitą žvejybą nepamirškite ne tik masalų dėžutės, bet ir svarbiausio jos atributo – galiojančio leidimo. Nei žvyno, nei uodegos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *