Kino pasaulyje nėra labiau trokštamo, plačiau aptariamo ir lengviau atpažįstamo apdovanojimo nei „Oskaras“. Kiekvienais metais, kai Los Andželo kino teatras (tradicinė ceremonijų vieta – „Dolby Theatre“) pasipuošia ištaigingu raudonuoju kilimu, dešimtys milijonų žiūrovų visame pasaulyje sulaikę kvapą stebi, kam atiteks šios prestižinės auksinės statulėlės. Tai kur kas daugiau nei vien kino industrijos šventė; tai globalus kultūrinis fenomenas, diktuojantis madas, atspindintis besikeičiančias visuomenės vertybes, kartais iššaukiantis audringas diskusijas ir, svarbiausia, įrašantis aktorių, režisierių bei užkulisinių kino magų vardus į amžinąją meno istoriją.
Nors daugelis mūsų kasmet stebi šią ceremoniją ar bent jau skaito naujienų antraštes apie nugalėtojus, retai susimąstome, kokia ilga ir sudėtinga yra šių apdovanojimų istorija. Kaip prasidėjo „Oskarai“? Kas sprendžia, kuris filmas yra vertas geriausiojo vardo? Ir kokias paslaptis slepia pati statulėlė? Šiame straipsnyje nersime giliai į Akademijos apdovanojimų istoriją, taisykles, ekonominę įtaką ir pačius netikėčiausius faktus.
Kaip Viskas Prasidėjo: Pirmieji Akademijos Apdovanojimai
Kino meno ir mokslo akademijos (angl. Academy of Motion Picture Arts and Sciences – AMPAS) apdovanojimai, kuriuos šiandien visi žinome tiesiog kaip „Oskarus“, ne visada buvo tokie pompastiški ir transliuojami visam pasauliui. Pati pirmoji apdovanojimų ceremonija įvyko 1929 metų gegužės 16 dieną Holivudo „Roosevelt“ viešbutyje. Skirtingai nei šiuolaikiniai renginiai, trunkantys kelias valandas, pirmasis vakaras truko vos apie 15 minučių.
Įdomu tai, kad ceremonijoje dalyvavo tik 270 svečių, o bilietas į šią uždarą vakarienę kainavo vos penkis dolerius (kas šiais laikais atitiktų maždaug 85 dolerius). Dar vienas esminis skirtumas – nugalėtojai nebuvo laikomi paslaptyje. Pirmųjų „Oskarų“ laureatai buvo paskelbti spaudoje likus trims mėnesiams iki paties renginio. Tik kitais metais Akademija nusprendė išlaikyti intrigą ir nugalėtojų sąrašus iš anksto pateikdavo tik laikraščiams su sąlyga, kad jie bus publikuojami renginio naktį. Ši tradicija gyvavo iki 1940-ųjų, kai vienas laikraštis sulaužė susitarimą ir paskelbė nugalėtojus anksčiau laiko. Nuo to momento buvo įvesti legendiniai užklijuoti vokai, tapę neatsiejama ceremonijos dalimi.
Iš Kur Atsirado „Oskaro“ Vardas?
Oficialus apdovanojimo pavadinimas yra „Akademijos nuopelnų apdovanojimas“ (angl. Academy Award of Merit), tačiau šio termino beveik niekas nevartoja kasdienėje kalboje. Nors tiksli vardo „Oskaras“ kilmė vis dar apgaubta Holivudo legendų rūko, populiariausia ir dažniausiai cituojama versija susijusi su Akademijos bibliotekininke (vėliau tapusia vykdomąja direktore) Margaret Herrick.
Pasakojama, kad 1931 metais, pirmą kartą pamačiusi auksinę statulėlę, M. Herrick ištarė, jog ši labai primena jos dėdę vardu Oskaras (Oscar Pierce). Tuometinis Holivudo žurnalistas Sidney Skolsky išgirdo šią frazę ir pradėjo naudoti vardą savo straipsniuose. Nors Akademija oficialiai šį pavadinimą pripažino tik 1939 metais, visuomenėje ir kino industrijoje jis prigijo kur kas anksčiau. Kita, mažiau populiari versija teigia, kad legendinė aktorė Bette Davis pavadino statulėlę savo pirmojo vyro, Harmon Oscar Nelson, garbei.
Statulėlės Anatomija: Ką Iš Tikrųjų Gauna Laimėtojai?
Pats „Oskaras“ yra vienas atpažįstamiausių dizaino objektų pasaulyje. Pradinį statulėlės dizainą sukūrė MGM studijos meno vadovas Cedric Gibbons, o ją išlipdė skulptorius George Stanley. Statulėlė vaizduoja stilizuotą riterį, laikantį kryžiuočių kardą ir stovintį ant kino juostos ritės. Ši ritė turi penkis stipinus, kurie simbolizuoja penkias originalias Akademijos šakas: aktorius, režisierius, prodiuserius, technikus ir rašytojus.
Nors vizualiai statulėlė atrodo lyg būtų išlieta iš gryno aukso, jos sudėtis yra kitokia. Tradicinis „Oskaras“ yra gaminamas iš britanio lydinio (alavo, stibio ir vario mišinio) ir padengiamas 24 karatų auksu. Statulėlė yra gana masyvi – jos aukštis siekia 34,3 cm, o svoris – apie 3,85 kilogramo. Daugelis nugalėtojų, pirmą kartą paėmę ją į rankas, nustemba dėl jos sunkumo.
Verta paminėti įdomų istorinį faktą: Antrojo pasaulinio karo metais, dėl metalų trūkumo, trejus metus iš eilės Akademija nugalėtojams įteikdavo statulėles, pagamintas iš dažyto gipso. Karui pasibaigus, visiems šių gipsinių apdovanojimų savininkams buvo suteikta galimybė iškeisti juos į tradicines, paauksuotas kopijas.
Akademija ir Sudėtingas Balsavimo Procesas
Dažnai kyla klausimas: kas iš tiesų nusprendžia, kas laimės „Oskarą“? Sprendimą priima Kino meno ir mokslo akademijos nariai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 10 000. Akademija yra suskirstyta į 17 skirtingų šakų (aktoriai, režisieriai, kinematografai, kostiumų dizaineriai ir t.t.).
Balsavimo procesas vyksta dviem etapais:
- Nominacijų etapas: Šiame etape akademijos nariai balsuoja tik savo srities kategorijose. Tai reiškia, kad aktoriai renka geriausius aktorius, režisieriai – geriausius režisierius, montažo režisieriai nominacijas skiria už geriausią montažą ir taip toliau. Išimtis taikoma tik „Geriausio filmo“ (Best Picture) kategorijai – čia savo favoritus gali nominuoti visi akademijos nariai.
- Finalinis balsavimas: Kai paskelbiami oficialūs nominantai, taisyklės pasikeičia. Šiame etape visi akademijos nariai, nepriklausomai nuo jų profesinės šakos, gali balsuoti už nugalėtoją kiekvienoje kategorijoje (nors skatinama balsuoti tik tose kategorijose, kuriose narys jaučiasi kompetentingas ir yra matęs visus nominuotus filmus).
Preferencinis balsavimas geriausio filmo kategorijoje
Nuo 2009 metų „Geriausio filmo“ kategorijoje naudojama unikali preferencinio balsavimo (angl. preferential ballot) sistema. Nariai ne šiaip atiduoda vieną balsą už labiausiai patikusį filmą, bet išrikiuoja nominantus nuo geriausio (1 vieta) iki mažiausiai patikusio. Jei nei vienas filmas nesurenka daugiau nei 50 % pirmo pasirinkimo balsų, filmas su mažiausiai pirmųjų vietų yra eliminuojamas, o jo gauti balsai perkeliami antriesiems pasirinkimams tų balsuotojų biuleteniuose. Procesas kartojamas tol, kol vienas filmas surenka absoliučią daugumą. Ši sistema sukurta tam, kad nugalėtų filmas, kurį palaiko ir mėgsta plačiausia akademijos narių dalis, o ne tas, kuris smarkiai poliarizuoja nuomones.
„Oskaro Efektas“: Ekonominė ir Karjeros Vertė
Laimėti „Oskarą“ yra ne tik milžiniškas garbės ir prestižo reikalas. Kino industrijoje egzistuoja terminas „Oskaro efektas“ (angl. Oscar bump). Tai reiškia, kad vien nominacija, o juo labiau pergalė, gali drastiškai padidinti filmo pajamas kino teatruose, DVD/Blu-ray pardavimus ar peržiūrų skaičių srautinėse platformose.
Aktoriams ir režisieriams ši statulėlė garantuoja ne tik vietą kino istorijoje, bet ir kur kas pelningesnius ateities kontraktus. Tyrimai rodo, kad geriausio aktoriaus ar aktorės „Oskarą“ laimėjusių žvaigždžių honorarai už būsimus vaidmenis vidutiniškai išauga keliais milijonais dolerių. Nepaisant to, paties fizinio apdovanojimo parduoti negalima: nuo 1950 metų visi laimėtojai privalo pasirašyti sutartį, jog prieš parduodami statulėlę rinkoje, pirmiausia privalo ją pasiūlyti nupirkti Akademijai už simbolinę 1 dolerio kainą.
Didysis Penketas ir Kino Istorijos Rekordininkai
Kino pasaulyje egzistuoja neoficialus, bet labai gerbiamas terminas – „Didysis penketas“ (angl. The Big Five). Tai reiškia laimėjimą penkiose pagrindinėse kategorijose: geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausias aktorius, geriausia aktorė ir geriausias scenarijus (adaptuotas arba originalus). Per visą istoriją tai pavyko padaryti tik trims filmams:
- „Tai atsitiko vieną naktį“ (It Happened One Night, 1934)
- „Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo’s Nest, 1975)
- „Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs, 1991)
Kalbant apie daugiausiai „Oskarų“ laimėjusius filmus, istorijoje yra trys juostos, pelniusios net po 11 auksinių statulėlių. Tai istorinis epas „Ben-Huras“ (1959), romantinė drama „Titanikas“ (1997) ir fantastikos šedevras „Žiedų valdovas: Karaliaus sugrįžimas“ (2003). Pastarasis pasiekė unikalų rekordą – jis laimėjo visose 11 kategorijų, kuriose buvo nominuotas.
Daugiausiai statulėlių iš visų kino kūrėjų yra surinkęs Voltas Disnėjus (Walt Disney) – jam priklauso net 22 konkursiniai „Oskarai“ ir 4 garbės apdovanojimai. Iš aktorių nepralenkiama išlieka Katharine Hepburn, per savo karjerą iškovojusi 4 geriausios aktorės apdovanojimus.
Lietuviškas Pėdsakas „Oskarų“ Istorijoje
Nors Lietuva yra maža rinka globaliame kino pasaulyje, mūsų šalies kūrėjai aktyviai dalyvauja atrankose. Kiekvienais metais speciali Lietuvos komisija išrenka ir deleguoja vieną filmą atstovauti šaliai geriausio tarptautinio filmo (anksčiau – geriausio filmo užsienio kalba) kategorijoje.
Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva delegavo ne vieną stiprų darbą, tarp kurių – Arūno Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę“, Šarūno Barto „Šerkšnas“, Karolio Kaupinio „Nova Lituania“, Lauryno Bareišos „Piligrimai“, Marijos Kavtaradzės „Tu man nieko neprimeni“ ir daugelis kitų. Nors kol kas nė vienas lietuviškas filmas nepasiekė galutinio nominantų penketuko, lietuvių kilmės kino kūrėjai neretai atsiduria dėmesio centre. Pavyzdžiui, JAV gimęs ir augęs lietuvių kilmės režisierius Marius A. Markevičius yra prodiusavęs filmų, kurie atsidūrė Akademijos akiratyje, o lietuvių dokumentika reguliariai pelno aukščiausius apdovanojimus kituose prestižiniuose pasaulio festivaliuose, kurie yra tramplinas į „Oskarus“.
Nepamirštami Skandalai, Istoriniai Incidentai ir Netikėtumai
Tiesioginė transliacija milijonams žiūrovų reiškia, kad bet kokia klaida ar netikėtumas tampa amžina televizijos istorijos dalimi. „Oskarų“ scenoje būta visko:
- Politinis protestas (1973 m.): Marlonas Brando laimėjo geriausio aktoriaus apdovanojimą už vaidmenį „Krikštatėvyje“, tačiau atsisakė jį priimti. Į sceną jis atsiuntė indėnų teisių aktyvistę Sacheen Littlefeather, kuri perskaitė Brando pareiškimą, smerkiantį Holivudo elgesį su Amerikos indėnais.
- Vokų sumaišymo fiasko (2017 m.): Tai, ko gero, didžiausia klaida „Oskarų“ istorijoje. Warrenas Beatty ir Faye Dunaway geriausiu filmu paskelbė miuziklą „La La Land“. Komandai jau sakant padėkos kalbas scenoje, paaiškėjo, kad pranešėjams buvo paduotas neteisingas vokas (Geriausios aktorės, kurią laimėjo Emma Stone už „La La Land“). Tikrasis geriausias filmas tais metais buvo nepriklausoma drama „Mėnesiena“ (Moonlight).
- Antrasis Willo Smitho smūgis (2022 m.): Incidentas, akimirksniu apskriejęs visą pasaulį, kai aktorius Willas Smithas užlipo ant scenos ir smogė komikui Chrisui Rockui po to, kai šis nevykusiai pajuokavo apie Smitho žmonos, Jada Pinkett Smith, šukuoseną. Ironiška, bet po keliolikos minučių W. Smithas grįžo į sceną atsiimti geriausio aktoriaus „Oskaro“.
Srautinių Transliacijų (Streaming) Platformų Revoliucija
Kino industrijai sparčiai keičiantis, Akademija taip pat turi prisitaikyti. Ilgą laiką „Oskarai“ buvo laikomi išskirtinai tradicinių kino studijų teritorija. Tačiau tokie gigantai kaip „Netflix“, „Amazon Studios“ ir „Apple TV+“ iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Platformos pradėjo investuoti šimtus milijonų dolerių į aukščiausios prabos autorinį kiną, pritraukdamos tokius režisierius kaip Martin Scorsese („Airis“) ar Alfonso Cuarón („Roma“).
Lūžio taškas įvyko 2022 metais, kai „Apple TV+“ išleistas jautrus nepriklausomas filmas „CODA“ tapo pirmuoju srautinės platformos filmu, laimėjusiu „Geriausio filmo“ „Oskarą“. Tai įrodė, kad Akademija yra atvira evoliucijai ir kad kino platinimo modelis nebėra esminis kriterijus vertinant meno kūrinio vertę.
Įdomiausi Faktai, Kurių Galbūt Nežinojote
Norint dar geriau suprasti „Oskarų“ mastą, pateikiame keletą intriguojančių statistikos ir istorijos detalių:
- Ilgiausia padėkos kalba: Šis rekordas priklauso aktorei Greer Garson, kuri 1943 metais priimdama apdovanojimą kalbėjo beveik 6 minutes. Po šio atvejo Akademija įvedė griežtą 45 sekundžių limitą kalboms.
- Trumpiausia kalba: Garsusis režisierius Alfredas Hitchcockas, 1968 metais atsiimdamas garbės „Oskarą“, priėjo prie mikrofono ir ištarė vos du žodžius: „Thank you“ (Ačiū).
- Amžiaus rekordai: Jauniausia „Oskaro“ laimėtoja konkursinėje kategorijoje tapo Tatum O’Neal, būdama vos 10 metų (Už filmą „Popierinis mėnulis“). Vyriausias nugalėtojas – Anthony Hopkinsas, kuris laimėjo geriausio aktoriaus titulą būdamas 83 metų už vaidmenį filme „Tėvas“ (The Father).
- Pomirtiniai apdovanojimai: Per visą istoriją geriausio aktoriaus/aktorės kategorijose pomirtinį apdovanojimą pelnė tik du aktoriai: Peteris Finchas („Tinklas“, 1976) ir Heathas Ledgeris už genialų Džokerio vaidmenį filme „Tamsos riteris“ (The Dark Knight, 2008).
- „Sėdėjimo užpildytojai“ (Seat fillers): „Oskarų“ ceremonijos metu televizijos eteryje negali matytis tuščių kėdžių. Todėl salėje visada budi specialiai pasamdyti, formaliai apsirengę žmonės. Kai kuri nors žvaigždė atsistoja nueiti į tualetą ar pasiruošti įteikti apdovanojimą, „sėdėjimo užpildytojas“ akimirksniu užima jos vietą, kol žvaigždė sugrįžta.
Apibendrinimas: Kino Magijos Amžinybė
„Oskarai“ išlieka pačiu svarbiausiu kino industrijos orientyru. Nepaisant kartais pasigirstančios kritikos dėl pernelyg ilgos ceremonijos, sudėtingų kampanijų ar ne visada visiems įtinkančių sprendimų, auksinės statulėlės įteikimo akimirka vis dar pulsuoja autentiška magija. Tai naktis, kai susilieja menas, komercija, mada ir žmogaus emocijos, primenanti mums visiems, kodėl mes taip stipriai mylime kiną. Tiek kūrėjams, tiek žiūrovams, Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai yra kasmetinis priminimas apie pasakojimų, kuriais dalinamės didžiajame ekrane, jėgą ir ilgaamžiškumą.