Technologijų pasaulyje sklando juokaujama taisyklė apie „Microsoft“ operacines sistemas: kas antra versija būna sėkminga. Po itin populiarios „Windows 7“ sekė kontraversiškoji „Windows 8“, kurią išgelbėjo stabili ir mylima „Windows 10“. Dabar, kai „Windows 11“ jau įsitvirtino rinkoje, bet vis dar kovoja dėl vartotojų meilės su savo pirmtake, technologijų entuziastų akys krypsta į horizontą. Ten, kodiniu pavadinimu „Hudson Valley“ arba „Next Valley“, bręsta nauja revoliucija – „Windows 12“.
Nors „Microsoft“ oficialiai dar nepaskelbė išleidimo datos ir net nepatvirtino pavadinimo, informacijos nuotrupos, nutekėję dokumentai ir inžineriniai sprendimai leidžia susidaryti gana ryškų vaizdą. Ir šis vaizdas rodo ne tiesiog vizualinį atnaujinimą, o fundamentalų architektūrinį pokytį. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime gandus, bet ir panagrinėsime, kodėl būsima operacinė sistema gali pakeisti kompiuterio sampratą iš esmės.
Kada tikėtis ir kodėl tyla tokia iškalbinga?
Ilgą laiką buvo manoma, kad „Windows 12“ pasirodys 2024 metais. Tačiau „Microsoft“ pasirinko kitą strategiją – išleido didžiulį „Windows 11 24H2“ atnaujinimą, kuris atnešė daugelį funkcijų, anksčiau priskirtų būsimai „dvyliktukei“. Tai nereiškia, kad „Windows 12“ atšaukta; tai reiškia, kad jos vizija yra kur kas ambicingesnė, nei tiesiog eiliniai atnaujinimai.
Dabartinis industrijos konsensusas ir analitikų prognozės rodo į 2025 metų antrąją pusę arba 2026 metų pradžią. Kodėl? Nes 2025-ųjų spalį baigiasi oficialus „Windows 10“ palaikymas. Tai bus kritinis momentas, kai šimtai milijonų kompiuterių liks be saugumo atnaujinimų. „Microsoft“ reikės stipraus argumento, kodėl vartotojai turėtų pirkti naujus kompiuterius, o ne tiesiog likti prie senų sistemų. „Windows 12“, su savo dirbtinio intelekto galimybėmis, taps tuo „pardavimo arkliuku“.
„CorePC“: Revoliucija po variklio dangčiu
Jei manote, kad didžiausi pokyčiai bus tik naujos piktogramos ar užapvalinti langų kampai, klystate. Didžiausia „Windows 12“ naujiena slepiasi po kodiniu pavadinimu „CorePC“. Tai yra bandymas išspręsti problemą, kuri kankina „Windows“ dešimtmečius – seną, sunkų ir pažeidžiamą kodą.
Dabartinė „Windows“ architektūra yra monolitinė. Vartotojo duomenys, programos ir patys sistemos failai yra glaudžiai susipynę tame pačiame disko skirsnį (particijoje). Tai reiškia, kad vienas klaidingas programos žingsnis arba virusas gali pakenkti visai sistemai, o atnaujinimai užtrunka ilgai, nes sistema turi „perpaisyti“ veikiančius failus.
„CorePC“ tikslas – sukurti modulinę sistemą. Pagrindinė idėja yra vadinama būsenų atskyrimu (angl. state separation). Tai veikia panašiai kaip „Android“ ar „iOS“ telefonuose:
- Sistemos branduolys yra atskirtas ir užrakintas (read-only). Vartotojas ir programos negali jo sugadinti.
- Vartotojo duomenys ir programos guli atskiroje vietoje.
- Atnaujinimai vyksta fone. Sistema atsiunčia naują „vaizdą“, ir kitą kartą perkrovus kompiuterį, jis tiesiog persijungia į naują versiją per kelias sekundes, o ne minutes ar valandas.
Tai leistų „Microsoft“ sukurti skirtingas „Windows“ versijas. Pavyzdžiui, švietimo įstaigoms skirtą „lengvą“ versiją, kuri konkuruotų su „Chromebook“ ir neturėtų senų „Win32“ programų palaikymo balasto, bei pilną „Pro“ versiją profesionalams, kuri vis dar palaikytų senąją programinę įrangą per specialius emuliatorius.
Dizainas: Ar „Windows“ virsta „macOS“?
Vienas iš labiausiai aptarinėjamų nutekėjimų įvyko per „Microsoft Ignite“ konferenciją, kurioje trumpam šmėstelėjo neįprastas darbalaukio vaizdas. Tai sukėlė audringas diskusijas dizainerių bendruomenėje. Ką mes ten pamatėme?
Pagrindinis pokytis – slankiojanti užduočių juosta (Floating Taskbar). Tradicinė juosta, kuri yra „priklijuota“ prie ekrano apačios nuo pat „Windows 95“ laikų, naujojoje versijoje gali tapti panašesnė į doką, kybačių šiek tiek virš ekrano krašto, su užapvalintais kampais. Tai suteikia sistemai lengvumo ir modernumo pojūtį, tačiau kyla klausimas dėl ekrano ploto išnaudojimo mažuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Kita didelė naujovė – viršutinė būsenos juosta (Top Bar). Sistemos laikrodis, baterijos indikatorius, „Wi-Fi“ piktogramos ir paieška gali būti perkelti į ekrano viršų, paliekant apatinę dalį tik programoms. Tai akivaizdžiai primena „macOS“ ar „Linux GNOME“ aplinką. Toks sprendimas yra logiškas planšetiniams kompiuteriams ir liečiamiems ekranams, tačiau pelės ir klaviatūros veteranams tai gali būti sunkiai priimamas pokytis.
Dirbtinis Intelektas: Ne priedas, o pagrindas
Jei „Windows 11“ integravo „Copilot“ kaip priedą, tai „Windows 12“ bus sukurta aplink jį. Mes kalbame ne apie pokalbių robotą šoninėje juostoje, o apie giluminę integraciją. Štai keletas pavyzdžių, kaip tai gali atrodyti:
- Kontekstinė paieška (Super Search): Užuot ieškoję failo pagal pavadinimą, kurio nepamenate, galėsite klausti: „Surask tą Excel failą, kurį Jonas atsiuntė praeitą savaitę apie biudžetą“. DI supras kontekstą, perskaitys el. laiškus ir failų turinį, kad pateiktų atsakymą.
- Proaktyvi pagalba: Sistema galės stebėti jūsų darbą ir siūlyti veiksmus. Jei kopijuojate tekstą iš vienos programos į kitą, „Windows“ gali pasiūlyti automatizuoti šį procesą.
- Vaizdo ir garso tobulinimas realiuoju laiku: Jau dabar matome „Studio Effects“, bet „Windows 12“ tai pakels į naują lygį. Triukšmo šalinimas, fono keitimas ar net akių kontakto korekcija vaizdo skambučiuose taps sistemos standartu, o ne atskirų programų funkcija.
Tačiau čia slypi ir didžiausias iššūkis. Kad šios funkcijos veiktų sklandžiai ir, svarbiausia, privačiai (nesiunčiant visų jūsų duomenų į debesį), reikalinga speciali geležis.
Griežtėjantys techniniai reikalavimai: Ar jūsų kompiuteris pasenės?
„Windows 11“ sukėlė pasipiktinimą dėl TPM 2.0 reikalavimo. „Windows 12“ gali žengti dar toliau. Pagrindinis dėmesys krypsta į NPU (Neural Processing Unit) – neuroninius procesorius. Tai specializuoti lustai, skirti DI užduotims atlikti.
„Intel“ (su „Core Ultra“ serija), „AMD“ (su „Ryzen AI“) ir „Qualcomm“ (su „Snapdragon X Elite“) jau dabar masiškai gamina procesorius su NPU. Tikėtina, kad „Windows 12“ tam tikros funkcijos tiesiog neveiks be NPU, o norint pilnos patirties, reikės bent 40+ TOPS (trilijonų operacijų per sekundę) spartos.
Kitas svarbus aspektas – RAM atmintis. Gandai rodo, kad minimalus reikalavimas gali šoktelėti iki 8 GB, tačiau ekspertai vieningai sutaria: jei norite, kad DI veiktų fone ir nestabdytų sistemos, 16 GB taps naujuoju standartu. 4 GB RAM era kompiuteriuose oficialiai baigiasi. Taip pat beveik neabejojama, kad sistema bus diegiama tik į SSD diskus, galutinai paliekant HDD tik kaip duomenų saugyklas.
Prenumerata už operacinę sistemą? Mitai ir realybė
Internete dažnai pasirodo bauginančios antraštės: „Windows 12 bus mokama prenumerata!“. Tai atsirado dėl kode rastų eilučių, susijusių su „prenumeratos būsena“. Tačiau panikuoti neverta.
„Microsoft“ verslo modelis pasikeitė. Jiems daug naudingiau, kad jūs naudotumėte jų paslaugas („Microsoft 365“, „OneDrive“, „Game Pass“), nei mokėtumėte už patį „Windows“ diegimą. Labiausiai tikėtina, kad pati „Windows 12“ paprastiems namų vartotojams išliks nemokamu atnaujinimu (iš „Windows 11“ ar „10“). Rastos kodo eilutės greičiausiai skirtos įmonėms, kurios naudoja „Windows 365“ debesų kompiuteriją, arba papildomoms, mokamoms DI funkcijoms.
Gali būti, kad bazinis „Copilot“ bus nemokamas, o pažangesnis, greitesnis ir daugiau galimybių turintis asistentas reikalaus „Copilot Pro“ prenumeratos. Tai jau vyksta dabar ir ši tendencija tik stiprės.
Žaidėjai ir „Windows 12“: Viltis ar nusivylimas?
Žaidimų bendruomenė visada atsargiai žiūri į naujas „Windows“ versijas. Ar ji naudos daugiau resursų? Ar sumažės FPS?
Čia „CorePC“ architektūra gali būti labai naudinga. Jei „Microsoft“ pavyks sukurti modulinę sistemą, žaidėjai teoriškai galėtų įdiegti „Windows 12 Gaming Edition“ – versiją be biuro programų, be spausdintuvų tvarkyklių ir be fone veikiančių nereikalingų tarnybų. Tai būtų svajonės išsipildymas: sistema, kuri skiria visus resursus žaidimui.
Be to, naujos „DirectX“ versijos ir „Auto SR“ (automatinė super raiškos technologija, veikianti sistemos lygiu) gali leisti žaidimams atrodyti geriau ir veikti sklandžiau net ant silpnesnės vaizdo plokštės, pasitelkiant tą patį minėtą NPU.
Verdiktas: Evoliucija ar revoliucija?
„Windows 12“ (ar kad ir kaip ji vadinsis) žada būti daugiau nei tik vizualinis atnaujinimas. Tai bandymas suderinti dvi skirtingas eras: senąjį, sunkų asmeninių kompiuterių palikimą ir naująją, lengvą, debesų ir dirbtinio intelekto valdomą ateitį.
Jei gandai apie „CorePC“ ir modulinę struktūrą pasitvirtins, tai bus didžiausias techninis šuolis nuo „Windows NT“ laikų. Tačiau sėkmė priklausys nuo vieno paprasto dalyko: ar „Microsoft“ sugebės padaryti šią sistemą patogia, o ne tik protinga? Vartotojai nenori kovoti su savo kompiuteriais ar būti priversti pirkti naują įrangą be rimtos priežasties. Jei „Windows 12“ sugebės įrodyti, kad DI ir nauja architektūra realiai taupo mūsų laiką, o ne tik rodo gražius triukus, ji turi šansą tapti tokia pat sėkminga kaip „Windows 7“ ar „10“.
Kol kas mums lieka laukti oficialių pranešimų ir stebėti „Windows Insider“ programos naujienas. Viena aišku – ramybės periodas kompiuterių pasaulyje baigėsi.