Kiekvienas meškeriotojas pažįsta tą jausmą: ankstyvas rytas, rūkas dar kyla nuo vandens paviršiaus, paukščiai tik pradeda savo koncertą, o rankose virpa tas ypatingas adrenalinas laukiant pirmojo kibimo. Tai akimirka, dėl kurios verta keltis ketvirtą ryto ir aukoti savaitgalio miegą. Tačiau visą šią idilę gali akimirksniu sugriauti ne nutrūkęs valas ir ne lietus, o vienas paprastas klausimas, kurį užduoda netikėtai iš krūmų išniręs aplinkosaugininkas: „Sveiki, ar turite galiojantį leidimą?“
Nors biurokratija yra paskutinis dalykas, apie kurį norime galvoti gamtoje, žvejybos leidimai Lietuvoje tapo neatsiejama šiuolaikinio, atsakingo žvejo kultūros dalimi. Tai nebėra tik prievolė ar mokesčių rinkimas – tai bilietas į tvarią gamtą ir garantija, kad ir mūsų vaikai turės ką žvejoti. Šiame straipsnyje pamiršime sausą įstatymų kalbą ir pasinersime į praktinę, realią situaciją: kaip susigaudyti leidimų džiunglėse, kur nepermokėti, kaip atskirti valstybinius vandenis nuo privačių ir kodėl „žvejo bilietas“ nėra tas pats, kas „žvejo kortelė“.
Kodėl senoji sistema „kaip nors susitarsim“ nebeveikia?
Dar prieš dešimtmetį požiūris į žvejybos leidimus buvo gana atsainus. Daug kas rizikuodavo, tikėdamiesi, kad inspektoriai tiesiog nepasirodys. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Aplinkos apsaugos pareigūnai apsiginklavę ne tik žiūronais, bet ir dronais, termovizoriais bei planšetėmis, kuriose realiuoju laiku mato, kas ir kokį leidimą įsigijo. Bandymas „sutaupyti“ kelis eurus gali baigtis bauda, kuri sugadins ne tik nuotaiką, bet ir gerokai patuštins piniginę, jau nekalbant apie gėdos jausmą konfiskuojant brangią įrangą.
Be to, pasikeitė ir pačių žvejų mentalitetas. Didžioji dalis surinktų lėšų už leidimus grįžta į tuos pačius ežerus ir upes žuvų įveisimo pavidalu. Pirkdami leidimą, jūs tiesiogiai finansuojate lydekų, sterkų, šlakių ir kitų žuvų populiacijų atkūrimą. Todėl šiandien turėti leidimą telefone yra ne tik saugumo, bet ir garbes reikalas – tai ženklas, kad priklausote bendruomenei, kuri rūpinasi savo hobio ateitimi.
ALIS, Perlas ar spaudos kioskas: kur geriausia pirkti?
Lietuvoje gyvename technologijų amžiuje, todėl popieriniai bilietai, kuriuos reikėdavo saugoti nuo sušlapimo, pamažu tampa istorija. Nors vis dar yra keletas būdų įsigyti leidimą, ne visi jie vienodai patogūs.
1. ALIS sistema – karalius ir valdovas
Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema (ALIS) yra pagrindiniai vartai į legalią žvejybą. Nors valstybinės svetainės dizainas kartais gali pasirodyti painus, tai yra patikimiausias būdas. Kodėl? Nes čia matote visus įmanomus variantus. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus, sistema automatiškai sugeneruoja jūsų duomenis. Jums nereikia baimintis, kad suklysite įvesdami asmens kodą.
Privalumas tas, kad leidimas iškart atsiranda sistemoje. Net jei telefonas išsikraus ir negalėsite inspektoriui parodyti failo, jis, patikrinęs jūsų asmens kodą savo duomenų bazėje, matys, kad leidimą turite. Tai saugiausias variantas užuomaršoms.
2. „Perlo“ terminalai ir prekybos centrai
Jei technologijos nėra jūsų stiprioji pusė arba interneto ryšys prie ežero tiesiog dingo, senas geras terminalas „Maxima“ ar „Iki“ kasoje vis dar veikia. Tačiau čia yra vienas niuansas: žmogiškasis faktorius. Pardavėja gali suklysti suvesdama skaičius, o jei pametėte čekį – įrodyti savo tiesą bus sunku. Jei renkatės šį būdą, būtinai nufotografuokite gautą kvitą telefonu iškart, kai jį gaunate.
3. Mobiliosios programėlės ir SMS
Egzistuoja ir privačių iniciatyvų bei programėlių, kurios tarpininkauja perkant leidimus. Tai dažnai yra patogiau nei naršyti ALIS svetainėje per mobilųjį telefoną, nes sąsaja pritaikyta mažam ekranui. Tačiau atkreipkite dėmesį į galimus aptarnavimo mokesčius. SMS būdas, nors ir vis dar kai kur minimas, yra brangus ir nepatogus, todėl rekomenduojama jo vengti, nebent neturite išmaniojo telefono su internetu.
Painiava tarp „Leidimo“ ir „Kortelės“: kaip neapsigauti?
Tai yra vieta, kurioje „paslysta“ net ir patyrę žvejai. Lietuvoje galioja dviejų lygių sistema, ir jų neskyrimas yra dažniausia baudų priežastis.
- Mėgėjų žvejybos leidimas (Bilietas): Tai standartinis dokumentas, suteikiantis teisę žvejoti valstybiniuose, neišnuomotuose vandens telkiniuose. Su juo galite gaudyti kuojas, ešerius, lydekas (laikantis terminų) ir kitas „įprastas“ žuvis. Jis gali galioti 2 paras, mėnesį arba metus. Metinis leidimas kainuoja juokingai mažai lyginant su žvejybos įrangos kainomis, todėl taupyti čia neverta.
- Žvejo kortelė: Tai yra „premium“ lygio dokumentas. Jis reikalingas norint žvejoti limituotas žuvis – dažniausiai lašišas ir šlakius tam tikruose upių ruožuose rudenį ir pavasarį. Paprastas žvejo bilietas čia negalioja! Jei stovite prie Neries spalio mėnesį su spiningu ir turite tik paprastą leidimą, jūs esate pažeidėjas. Kortelė paprastai galioja vieną dieną ir vienam konkrečiam ruožui.
Svarbu paminėti ir Nemuno deltos regioninį parką (Rusnė ir apylinkės). Nors dažnai ten galioja bendras leidimas, būna laikotarpių ar specifinių zonų, kur reikalinga atskira žvejo kortelė, ypač stintų žvejybos sezono metu ar gaudant specifiniuose polderiuose. Visada, prieš vykstant į Nemuno deltą, verta pasitikrinti naujausią informaciją ALIS sistemoje.
Privatūs ir išnuomoti telkiniai: pilkoji zona
Vienas sudėtingiausių aspektų Lietuvos žvejybos taisyklėse – ežerų statusas. Ne visi ežerai priklauso valstybei tiesiogiai ta prasme, kad juose galiotų bendrasis leidimas. Daugybė ežerų yra išnuomoti žūklės klubams ar privatiems asmenims.
Čia slypi spąstai: turėdami bendrąjį valstybinį žvejo bilietą, išnuomotame ežere žvejoti negalite (nebent savininkas geranoriškai leidžia, kas būna retai). Jums reikia atskiro leidimo konkrečiam telkiniui.
Kaip sužinoti? ALIS sistema turi sąrašą išnuomotų telkinių. Perkant leidimą, galima pasirinkti konkretų rajoną ir ežerą. Jei ežero nėra bendrajame sąraše, tikėtina, jis išnuomotas arba privatus. Tokiu atveju leidimą dažniausiai taip pat galima nusipirkti per ALIS (pasirenkant skiltį „Leidimai į išnuomotus telkinius“), tačiau pasitaiko atvejų, kai leidimus platina tik patys nuomininkai vietoje arba per specifines svetaines. Geriausia taisyklė: jei nesate tikri, ar ežeras valstybinis, patikrinkite ALIS žemėlapį arba interaktyvųjį žemėlapį „Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras“. Tai užtruks penkias minutes, bet sutaupys daug nervų.
Nemokama žvejyba: kas turi privilegijų?
Lietuvos įstatymai numato socialiai jautrias grupes, kurioms žvejyba yra nemokama. Tačiau ir čia yra sąlygų, kurias privalu žinoti.
Nemokamai žvejoti (be bilieto) gali:
- Asmenys iki 16 metų.
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai.
- Neįgalieji.
Svarbiausias momentas: Privilegija galioja tik turint tai patvirtinantį dokumentą. Jei esate pensininkas, bet pensininko pažymėjimą palikote namuose ant komodos – inspektorius turi pilną teisę rašyti protokolą. Žodinis patikinimas „matot pagal mano žilą galvą“ teisiškai negalioja. Be to, ši nemokama teisė galioja tik bendrai mėgėjiškai žvejybai. Jei norite gaudyti lašišas (reikalinga kortelė), mokėti reikia visiems, išskyrus vaikus, tačiau ir čia taisyklės kartais kinta, todėl būtina sekti Mėgėjų žvejybos taisyklių atnaujinimus.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad nemokama žvejyba dažniausiai negalioja privačiuose komerciniuose tvenkiniuose (pvz., karpių gaudymo ūkiuose), kur savininkas nustato savo taisykles ir kainas.
Baudos: matematika, kuri neapsimoka
Pakalbėkime apie skaičius. Metinis žvejo bilietas kainuoja apie 14–15 eurų (kaina gali nežymiai kisti priklausomai nuo banko mokesčių). Dviejų parų leidimas kainuoja vos kelis eurus – mažiau nei pakelis masalo ar puodelis kavos degalinėje.
Tuo tarpu bauda už žvejybą be leidimo prasideda nuo kelių dešimčių eurų ir gali kilti iki šimtų, priklausomai nuo aplinkybių. Bet tai tik pradžia. Jei pagausite žuvį neturėdami leidimo, turėsite atlyginti gamtai padarytą žalą. O čia įkainiai yra drastiški. Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį (be kortelės ar draudžiamu metu) žalos atlyginimas skaičiuojamas tūkstančiais eurų. Viena žuvis gali kainuoti tiek, kiek vidutinis automobilis.
Ar verta rizikuoti? Absoliučiai ne. Be finansinių nuostolių, konfiskuojama meškerė, ritė, o kartais – net ir valtis. Įrašas apie administracinį nusižengimą taip pat nėra tai, kuo norėtųsi puikuotis.
Užsienio svečiai ir turistai
Dažnai sulaukiame klausimų iš emigracijoje gyvenančių lietuvių, grįžtančių atostogų, arba jų draugų užsieniečių. Ar jiems galioja tos pačios taisyklės? Taip. Žuviai nesvarbu, kokios šalies pasą turite. Užsienio piliečiai gali įsigyti leidimus per ALIS sistemą, nurodydami savo asmens duomenis. Jei neturite lietuviško asmens kodo, sistema leidžia registruotis su gimimo data ir kitais identifikatoriais, tačiau gali prireikti šiek tiek daugiau kantrybės pildant formas. Svarbu turėti asmens dokumentą žvejybos vietoje.
Atsakomybė ir etika: kur keliauja pinigai?
Vis dar gajus mitas, kad pinigai už leidimus „nubyra valdininkams“. Iš tiesų, Aplinkos apsaugos rėmimo programa yra gana griežtai reglamentuota. Lėšos skiriamos dviem pagrindinėms sritims: žuvų išteklių atkūrimui (įžuvinimui) ir aplinkosaugos kontrolei stiprinti.
Pirkdami bilietą, jūs tiesiogiai prisidedate prie to, kad ežere, kuriame žvejojate, po kelerių metų būtų ką gaudyti. Vis daugiau žvejų tai supranta ir renkasi principą „Pagavai – Paleisk“, ypač kai kalbama apie didžiuosius trofėjus. Tačiau net ir tie, kurie mėgsta žuvienę, supranta, kad sumokėti už leidimą yra sąžininga mainų dalis už gamtos teikiamas gėrybes.
Praktiniai patarimai sėkmingam startui
Apibendrinant, štai paprastas veiksmų planas, kad žvejyba netaptų galvos skausmu:
- Planuokite iš anksto: Nelaukite, kol atsidursite prie vandens. Ryšys miške gali būti prastas. Nusipirkite leidimą namuose.
- Patikrinkite telkinį: Ar tai valstybinis, ar išnuomotas, ar rezervatinis telkinys? Ar tai „lašišinė“ upė? ALIS žemėlapis yra jūsų geriausias draugas.
- Dokumentai: Visada turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Leidimo kopija telefone – puiku, bet be asmens dokumento ji bevertė.
- Sekite draudimus: Net ir turint leidimą, privalu žinoti draudžiamus laikotarpius (lydekų, sterkų nerštas) ir dydžius. Leidimas neatleidžia nuo atsakomybės už taisyklių pažeidimą.
Žvejyba yra poilsis sielai. Tai laikas, kai galime pabėgti nuo miesto triukšmo, telefonų skambučių ir kasdienių rūpesčių. Legalus leidimas kišenėje (ar telefone) suteikia ramybės jausmą. Jūs žinote, kad esate čia teisėtai, kad esate gamtos svečias, kuris susimokėjo už viešnagę, ir niekas negali jūsų išvaryti. Tad pirkite bilietą, imkite meškerę ir mėgaukitės procesu – juk kaip sakoma, laikas, praleistas žvejyboje, į gyvenimo trukmę neįskaičiuojamas.