Lietuvoje tai jau tapo savotišku ritualu. Dukart per metus, dažniausiai pavasarį ir rudenį, lygiai 11 valandą 52 minutės, šalies miestus ir miestelius užlieja specifinis, daugeliui šiurpuliukus keliantis garsas. Vienus jis erzina, nutraukdamas darbo rimtį ar pažadindamas miegantį kūdikį, kitiems sukelia nerimą dėl geopolitinės situacijos, o treti tiesiog gūžteli pečiais – „vėl tikrina“. Tačiau už šio techninio veiksmo, biurokratiškai vadinamo „Perspėjimo sistemos patikrinimu“, slypi kur kas gilesnė prasmė, nei tik įrangos testavimas. Tai yra egzistencinis klausimas visuomenei: ar tą akimirką, kai šis garsas reikš tikrą pavojų, mes žinosime, ką daryti, ar pasikliausime apgaulinga ramybe?
Kodėl būtent 11:52 ir ką reiškia šis laikas?
Daugelis gyventojų dažnai stebisi, kodėl pasirenkamas toks specifinis laikas. Kodėl ne lygiai vidurdienį? Kodėl ne ryte? Atsakymas slypi techniniuose ir organizaciniuose niuansuose, tačiau svarbiausia čia – ne minutės, o reguliarumas. Sirenos patikrinimas yra didžiulė logistinė operacija. Tuo metu aktyvuojama šimtai sirenų visoje Lietuvoje, jungiama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), siunčiami pranešimai į mobiliuosius telefonus. Tai testas ne tik „geležiai“, bet ir žmonėms, kurie tą sistemą valdo.
Pats garsas, kurį girdime, nėra vienodas. Civilinėje saugoje skiriami keli signalų tipai, ir patikrinimo metu dažniausiai girdime signalą „Dėmesio visiems“. Tai nepertraukiamas arba pulsuojantis kaukimas, trunkantis apie 3 minutes. Realybėje šis signalas yra tik preliudija. Jis reiškia: „Įsijunkite radiją, televiziją arba patikrinkite telefoną“. Sirena pati savaime nepasako, ar artėja potvynis, ar įvyko cheminė avarija, ar gresia oro pavojus. Ji yra kvietimas ieškoti informacijos.
Saugumo iliuzija: kodėl mes ignoruojame pavojų?
Psichologijoje egzistuoja terminas „normalumo šališkumas“ (angl. normalcy bias). Tai reiškinys, kai žmonės, susidūrę su gresiančia nelaime, elgiasi taip, lyg viskas būtų normalu, nes jų smegenys atsisako priimti katastrofos galimybę. Sirenų patikrinimai, paradoksalu, kartais gali sustiprinti šį jausmą. Kai dešimt metų girdime sirenas tik kaip testą, vienuoliktąjį kartą, kai pavojus bus tikras, pirmoji mintis vis tiek bus: „Tai tikriausiai vėl patikrinimas“ arba „Sugedo sistema“.
Būtent todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuolat akcentuoja: išgirskite, sukluskite, pasitikrinkite. Patikrinimo diena yra geriausias laikas „perkrauti“ savo budrumo režimą. Tai proga ne tik paklausyti garso, bet ir užduoti sau nepatogius klausimus:
- Ar mano telefonas sukonfigūruotas gauti GPIS pranešimus?
- Kur yra artimiausia priedanga ar kolektyvinės apsaugos statinys?
- Ar mano šeima žino, kur susitiktume, jei ryšys dingtų?
- Ar turiu išvykimo krepšį, ar bent jau vandenį ir dokumentus vienoje vietoje?
GPIS pranešimai: kodėl tyla telefone yra pavojinga?
Viena dažniausių diskusijų po kiekvieno patikrinimo socialiniuose tinkluose – „Aš negavau žinutės“. Nors sirenos yra galingos, jos nepasiekia kiekvieno rūsio, ofiso su gera garso izoliacija ar kaimo vietovės. Čia į pagalbą ateina korinio transliavimo (Cell Broadcast) technologija. Skirtingai nei SMS, šie pranešimai neužkemša tinklo, nes yra siunčiami visiems vartotojams, esantiems tam tikroje teritorijoje, vienu metu.
Tačiau kodėl dalis telefonų tyli? Dažniausiai tai nėra sistemos klaida, o nustatymų problema. Išmanieji telefonai, ypač naujesni modeliai arba tie, kurie skirti ne Europos rinkai, gali neturėti automatiškai įjungtos „Ekstremalių pavojaus pranešimų“ (Emergency Alerts) funkcijos. Kiekvieno patikrinimo metu tūkstančiai lietuvių lieka informaciniame vakuume tiesiog dėl vienos varnelės nustatymuose. Tai kritinė spraga. Įsivaizduokite situaciją: naktis, jūs miegate, langai uždaryti, sirenos toli. Vienintelis jūsų šansas laiku sureaguoti į, pavyzdžiui, cheminį pavojų – tai tas įkyrus, garsus telefono pypsėjimas.
Kaip pasiruošti telefoną?
Nors instrukcijos skiriasi priklausomai nuo modelio, principas panašus. „Android“ ir „iOS“ nustatymuose reikia ieškoti skilties „Pranešimai“ (Notifications) arba „Sauga“ (Safety/Emergency) ir įsitikinti, kad įjungti visi pavojaus lygiai. Svarbu paminėti, kad GPIS pranešimai yra nemokami ir veikia net tada, kai tinklas perkrautas balso skambučiais – o taip nutinka per visas dideles krizes.
Astravo šešėlis ir geopolitinė realybė
Kalbėti apie sirenas Lietuvoje neįmanoma be konteksto. Mes gyvename regione, kuris, deja, negali pasigirti ramiu kaimynyste. Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus stūkso Astravo atominė elektrinė. Nors tikimybė avarijai visada vertinama kaip maža, pasekmės būtų katastrofiškos. Radiacinis pavojus yra nematomas, bekvapis ir begarsis. Sirenos ir pranešimai į telefonus čia tampa gyvybės ir mirties klausimu.
Avarijos atveju laikas skaičiuojamas minutėmis. Jodo profilaktika, slėpimasis patalpose, ventiliacijos išjungimas – visi šie veiksmai turi būti atlikti prieš radioaktyviam debesiui pasiekiant gyvenamąją vietą. Jei sirenos patikrinimo metu jūs tik numojate ranka, realaus pavojaus metu prarasite tas auksines minutes bandydami suprasti, kas vyksta „Facebook“ sraute, kuris bus užtvindytas gandais ir dezinformacija.
Be to, karas Ukrainoje parodė, kad civilinės saugos sistemos nėra tik Antrojo pasaulinio karo reliktas. Oro pavojaus sirenos ten tapo kasdienybe. Lietuvoje atnaujinamas sirenų tinklas, perkami modernūs elektroniniai garsiakalbiai, kurie gali transliuoti ir balsinius nurodymus, tačiau technika be žmogaus sąmoningumo yra bevertė.
Nuo garso prie veiksmo: „72 valandų“ taisyklė
Sirenos patikrinimas turėtų tapti priminimu peržiūrėti savo „išgyvenimo krepšį“. Civilinės saugos specialistai nuolat kartoja mantrą apie 72 valandas. Kodėl tiek? Manoma, kad ištikus didelio masto nelaimei, valstybės tarnyboms gali prireikti iki trijų parų, kol pagalba pasieks kiekvieną nukentėjusįjį. Tas tris paras jūs esate atsakingi patys už save.
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad tai turi būti didžiulė karinė kuprinė su palapinėmis ir kirviais. Nebūtinai. Tai gali būti kompaktiškas krepšys, kuriame yra:
- Vanduo ir negendantis maistas: konservai, riešutai, energetiniai batonėliai.
- Dokumentų kopijos: pasai, turto dokumentai, supakuoti į vandeniui atsparų maišelį.
- Grynieji pinigai: dingus elektrai, banko kortelės taps beverčiu plastiku.
- Vaistai: ypač jei vartojate specifinius receptinius vaistus, bei bendra pirmosios pagalbos vaistinėlė.
- Radijo imtuvas su baterijomis: kai dings internetas ir mobilusis ryšys, FM radijas bus vienintelis informacijos šaltinis apie evakuaciją ar situacijos eigą.
- Žiebtuvėlis, peilis, žibintuvėlis: baziniai įrankiai.
Patikrinimo metu verta bent mintyse perbėgti per šį sąrašą. Ar žinote, kur jūsų pasas? Ar turite grynųjų smulkiomis kupiūromis? Ar baterijos žibintuvėlyje dar veikia?
Slėptuvės, priedangos ir kolektyvinė apsauga: klaidžiojimas sąvokose
Dar viena tema, kurią suaktyvina kaukiančios sirenos – kur bėgti? Viešojoje erdvėje dažnai kyla pasipiktinimas, kad „nėra slėptuvių“. Tačiau svarbu skirti sąvokas. Tikrų slėptuvių, skirtų apsaugoti nuo branduolinio smūgio ar tiesioginių bombardavimų, Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų šalių) civiliams gyventojams yra nedaug. Tačiau yra platus tinklas kolektyvinės apsaugos statinių (dažniausiai mokyklos, darželiai, kultūros centrai), kurie skirti laikinam žmonių apgyvendinimui evakuacijos atveju.
Naujausias ir aktualiausias terminas – priedangos. Tai rūsiai, požeminės perėjos, cokoliniai aukštai, požeminės automobilių aikštelės, kurios gali apsaugoti nuo skeveldrų, stiklo duženų ar atsitiktinių kulkų (kas sudaro didžiąją dalį sužeidimų karo metu). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra sukūręs interaktyvų žemėlapį svetainėje LT72.lt, kur kiekvienas gali pasitikrinti artimiausią pažymėtą priedangą.
Sirenos patikrinimas yra puiki proga ne tik pasiklausyti garso, bet ir fiziškai nueiti iki artimiausios priedangos. Ar ji atrakinta? Ar ji nepaversta sandėliu? Pilietiški gyventojai, pastebėję netvarką, turėtų apie tai pranešti savivaldybei ar namo administratoriui. Saugumas prasideda nuo mūsų pačių kiemo.
Ką daryti, jei sirenos kaukia ne patikrinimo metu?
Svarbiausia dalis – veikssmų algoritmas. Jei girdite sireną ir tai nėra iš anksto skelbtas patikrinimo laikas (arba garsas trunka ilgiau, keičiasi jo tonacija):
- Neišeikite į lauką be reikalo. Jei esate namuose – pasilikite, uždarykite langus ir duris (tai ypač svarbu cheminio ar radiacinio pavojaus atveju).
- Įsijunkite Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją. Tai yra oficialūs kanalai, kuriais bus transliuojama informacija. Neskambinkite numeriu 112 vien tam, kad paklaustumėte „kas vyksta?“, nes taip užkimšite linijas tiems, kuriems reikia skubios pagalbos.
- Patikrinkite telefoną. Skaitykite GPIS pranešimus.
- Vadovaukitės nurodymais. Jei liepiama evakuotis – evakuokitės nurodyta kryptimi. Jei liepiama gerti jodo tabletes (tik Sveikatos apsaugos ministerijai nurodžius!) – darykite tai.
- Išlaikykite ramybę. Panika yra didžiausias priešas ekstremalioje situacijoje.
Technologijų ateitis ir visuomenės branda
Sirenų sistema Lietuvoje nuolat modernizuojama. Senosios mechaninės sirenos, veikiančios oro pūtimo principu (ir dažnai žiemą užšąlančios), keičiamos moderniomis akustinėmis sistemomis. Ateityje galbūt matysime dar modernesnius sprendimus, integruotus su išmaniųjų miestų infrastruktūra.
Tačiau jokia technologija nepakeis visuomenės požiūrio. Sirenos patikrinimas yra savotiškas pilietiškumo testas. Tai akimirka, kai mes, kaip bendruomenė, susitelkiame į bendrą saugumą. Užuot piktinęsi triukšmu, turėtume jį priimti kaip valstybės rūpesčio ženklą ir priminimą, kad taika ir saugumas nėra duotybė.
Tad kitą kartą, kai trečiadienį, 11 valandą 52 minutės, išgirsite tą veriantį klyksmą, nesiraukykite. Sustokite akimirkai. Įsiklausykite. Tai garsas, kuris vieną dieną gali išgelbėti jūsų gyvybę. Pasitikrinkite telefoną, mintyse peržvelkite evakuacijos planą ir, įsitikinę, kad tai tik testas, ramiai grįžkite prie savo darbų, žinodami, kad esate pasiruošę. Nes geriau būti pasiruošusiam ir to nepanaudoti, nei prireikus – neturėti.
Galutinė mintis paprasta: sirenos tikrinamos ne tam, kad mus gąsdintų, o tam, kad mus pažadintų iš kasdienybės letargo. Būkime budrūs, būkime pasiruošę ir, svarbiausia, būkime saugūs.