Ar kada nors susimąstėte, kad turite galią pakeisti pasaulį? Galbūt ne visą iš karto, bet mažą jo dalelę – savo bendruomenėje, savo mieste, savo šalyje. Ta galia slypi ne piniguose ar aukštose pareigose, o paprastame, bet nepaprastai prasmingame veiksme – savanorystėje. Tai neatlygintina veikla, kurios metu savo laiką, žinias ir energiją skiriame kilniam tikslui, tačiau gaunama grąža dažnai yra neįkainojama. Savanorystė – tai kelionė į save, į kitus, į geresnį rytojų. Ji atveria duris į naujas patirtis, leidžia išmokti tai, ko nemoko jokie universitetai, ir sujungia su tais, kurie dega panašiomis vertybėmis. Šiandien, kai gyvenimo tempas yra beprotiškas, o individualizmas dažnai iškeliamas aukščiau visko, stabtelėti ir paklausti savęs „o ką aš galiu duoti kitiems?“ yra drąsos ir brandos ženklas. Šiame išsamiame gide panirsime į platų savanorystės galimybių vandenyną Lietuvoje, aptarsime jos naudą, sugriausime populiariausius mitus ir, svarbiausia, parodysime, kaip žengti pirmąjį žingsnį šio prasmingo nuotykio link.
Kodėl verta savanoriauti? Daugiau nei tik neatlygintinas darbas
Skeptikai kartais gūžteli pečiais – kam dirbti veltui? Tačiau tie, kurie nors kartą pasinėrė į savanorišką veiklą, žino, kad „atlygis“ čia matuojamas visai kita valiuta. Tai investicija į save, savo ateitį ir savo emocinę gerovę, kuri atsiperka su kaupu.
Asmeninis augimas ir nauji įgūdžiai
Savanorystė yra tikras asmeninio augimo poligonas. Išeidami iš savo komforto zonos ir susidurdami su naujais iššūkiais, mes tampame stipresni, lankstesni ir atviresni. Čia įgyjami vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“ (angl. soft skills), kurie šiandien darbo rinkoje vertinami ne mažiau nei profesinės žinios. Tai bendravimo menas, gebėjimas dirbti komandoje, spręsti problemas, planuoti savo laiką ir imtis lyderystės. Pavyzdžiui, padėdami organizuoti renginį, mokotės projektų valdymo ir logistikos. Savanoriaudami vaikų dienos centre – kantrybės, empatijos ir kūrybiškumo. Kiekviena patirtis, net ir pati mažiausia, palieka pėdsaką mūsų asmenybėje, didina pasitikėjimą savimi ir leidžia geriau pažinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses.
Profesinės naudos ir karjeros laiptai
Jaunam žmogui, studentui ar netgi ieškančiam naujo karjeros kelio, savanorystė gali tapti neįkainojamu tramplinu. Gyvenimo aprašyme (CV) įrašas apie savanorišką veiklą darbdaviui siunčia galingą signalą: šis žmogus yra iniciatyvus, motyvuotas, socialiai atsakingas ir nebijo darbo. Tai ypač svarbu, kai trūksta realios darbinės patirties. Savanorystė leidžia „pasimatuoti“ tam tikrą profesiją, suprasti, ar ji jums tinka, dar prieš įsipareigojant ilgalaikėms studijoms ar darbui. Be to, tai puiki proga užmegzti vertingų profesinių pažinčių. Niekada negali žinoti – galbūt organizacijos vadovas, su kuriuo petys į petį tvarkėte aplinką, ateityje pasiūlys jums svajonių darbą arba taps jūsų verslo partneriu. Savanorystė atveria duris, apie kurių egzistavimą anksčiau net nenumanėte.
Poveikis bendruomenei ir socialinė atsakomybė
Vienas giliausių ir prasmingiausių savanorystės aspektų – tai realus, apčiuopiamas pokytis, kurį kuriame aplink save. Džiaugsmas vienišo senolio akyse, kai jį aplankote, vizginama uodega šunelio, kurį pavedžiojote prieglaudoje, švari pakrantė po talkos – tai momentai, suteikiantys gilų pasitenkinimo jausmą. Suvokimas, kad tavo pastangos, tavo laikas kažkam padėjo, kažką pakeitė į gera, yra galingas emocinis užtaisas. Tai stiprina mūsų ryšį su bendruomene, miestu, šalimi. Mes nustojame būti tik pasyvūs stebėtojai ir tampame aktyviais savo aplinkos kūrėjais. Šis jausmas, kad esi reikalingas ir gali prisidėti prie bendro gėrio, yra vienas iš pamatinių laimės elementų.
Naujos pažintys ir bendraminčių ratas
Savanorystė sujungia žmones. Čia susitinka skirtingo amžiaus, profesijų ir patirčių asmenybės, kurias vienija bendras tikslas ir panašios vertybės. Tai puiki terpė plėsti savo socialinį ratą, susirasti ne tik pažįstamų, bet ir tikrų draugų. Būnant tarp bendraminčių, kurie supranta tavo norą padėti, dalintis ir kurti, jaučiamės suprasti ir priimti. Tai ypač svarbu, jei jaučiatės vieniši ar norite ištrūkti iš kasdienės rutinos. Bendros veiklos, iššūkiai ir pasiekti rezultatai sukuria tvirtą ryšį, kuris dažnai tęsiasi ir pasibaigus konkrečiam savanorystės projektui.
Savanorystės sričių įvairovė: kur galiu prisidėti?
Lietuvoje savanorystės laukas yra neaprėpiamai platus ir įvairus. Kiekvienas, nepriklausomai nuo savo pomėgių, gebėjimų ar turimo laiko, gali rasti nišą, kurioje jausis naudingas ir laimingas. Apžvelkime populiariausias sritis.
Socialinė pagalba
Tai viena jautriausių ir svarbiausių sričių. Čia savanoriai tampa pagalbos ranka tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Galimybės čia beribės:
- Darbas su vaikais: Pagalba vaikų dienos centruose, vaikų globos namuose, vasaros stovyklose. Galite padėti ruošti pamokas, organizuoti žaidimus, vesti kūrybinius užsiėmimus ar tiesiog tapti vyresniuoju draugu, kurio patarimo ir palaikymo taip trūksta.
- Pagalba senjorams: Lankymas vienišų senelių namuose ar slaugos įstaigose, pagalba apsiperkant, maisto produktų išvežiojimas („Maisto bankas“), ar tiesiog nuoširdus pokalbis prie arbatos puodelio. Jūsų skirtas laikas gali būti didžiausia dovana.
- Pagalba žmonėms su negalia: Asistavimas, palydėjimas į renginius, pagalba buityje ar tiesiog bendravimas, padedantis integruotis į visuomenę.
- Pagalba benamiams: Darbas labdaros valgyklose, nakvynės namuose, pagalba renkant ir dalinant drabužius bei higienos priemones.
Gamta ir gyvūnai
Jei mylite gamtą ir neabejingi mūsų mažiesiems draugams, ši sritis – kaip tik jums. Tai galimybė aktyviai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir gyvūnų gerovės.
- Gyvūnų prieglaudos: Pagalba vedžiojant šunis, tvarkant voljerus, socializuojant gyvūnus, padedant organizuoti paramos akcijas. Tai ne tik pagalba prieglaudai, bet ir neįkainojama terapija sau pačiam.
- Aplinkosauginės akcijos: Dalyvavimas nacionalinėse talkose, tokiose kaip „Darom“, arba mažesnėse, vietos bendruomenių organizuojamose iniciatyvose, tvarkant parkus, paežeres, miškus.
- Gamgosauga: Pagalba nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose tvarkant pažintinius takus, stebint retus augalus ar gyvūnus, vykdant edukacines programas lankytojams.
Kultūra ir menas
Kultūros laukas neįsivaizduojamas be savanorių, kurie tampa nematomais, bet nepaprastai svarbiais renginių sraigteliais. Jei esate meno ir kultūros gerbėjas, galite atsidurti pačiame įvykių sūkuryje.
- Festivaliai: Pagalba didžiausiuose Lietuvos kino („Kino pavasaris“), muzikos („Granatos Live“, „M.A.M.A.“), teatro ar literatūros festivaliuose. Savanoriai čia atlieka įvairiausias funkcijas: nuo bilietų tikrinimo ir svečių pasitikimo iki darbo užkulisiuose.
- Muziejai ir galerijos: Pagalba prižiūrint ekspozicijas, vedant ekskursijas ar edukacinius užsiėmimus vaikams, archyvuojant medžiagą.
- Bibliotekos: Pagalba tvarkant fondus, organizuojant renginius ir skaitymus bendruomenei.
Renginių organizavimas
Ši sritis glaudžiai susijusi su kultūros sritimi, tačiau apima ir sporto varžybas, konferencijas, miesto šventes. Tai puiki proga pamatyti didelių renginių „virtuvę“ iš vidaus ir įgyti organizacinių įgūdžių. Savanoriai čia reikalingi registruoti dalyvius, teikti informaciją, padėti logistikos klausimais, prižiūrėti tvarką ir atlikti daugybę kitų svarbių užduočių.
Pirmieji žingsniai: kaip tapti savanoriu?
Nusprendėte, kad norite pabandyti? Sveikiname! Kelias į savanorystę yra paprastesnis, nei gali pasirodyti. Svarbiausia – nuoseklumas ir atvirumas.
1. Savęs pažinimas: ką aš noriu ir galiu duoti?
Prieš neriant į skelbimų paieškas, skirkite laiko sau. Sąžiningai atsakykite į kelis klausimus:
- Kas mane domina? Gyvūnai, vaikai, menas, sportas, ekologija? Rinkitės sritį, kuri jums nuoširdžiai rūpi – taip išlaikysite motyvaciją.
- Kiek laiko galiu skirti? Kelias valandas per savaitę, vieną dieną per mėnesį, o gal tik vienkartiniam projektui? Būkite realistiški ir neprisižadėkite daugiau, nei galite įvykdyti.
- Kokie mano įgūdžiai? Galbūt puikiai bendraujate, mokate fotografuoti, esate fiziškai stiprus, o gal turite vairuotojo pažymėjimą? Pagalvokite, kaip jūsų gebėjimai galėtų būti naudingi. Tačiau atminkite – svarbiausias įgūdis yra noras padėti.
2. Kur ieškoti savanorystės skelbimų?
Lietuvoje yra keletas puikių platformų ir būdų, kaip rasti savanorystės pasiūlymų:
- Specializuotos interneto svetainės: Tokios platformos kaip savanoris.lt yra skirtos būtent tam – čia organizacijos skelbia savo pasiūlymus, o norintys savanoriauti gali rasti visą informaciją vienoje vietoje.
- Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tinklalapiai: Jei jau žinote konkrečią organizaciją, kurios veikla jums patinka (pvz., „Maisto bankas“, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Maltos ordino pagalbos tarnyba“), apsilankykite jų interneto svetainėje. Dažniausiai ten būna skiltis, skirta savanoriams.
- Socialiniai tinklai: „Facebook“ yra gausu grupių, skirtų savanorystei. Įveskite paieškoje raktinius žodžius „savanoriai“, „savanorystė“ ir pamatysite daugybę grupių bei puslapių, kuriuose nuolat dalijamasi aktualiais pasiūlymais.
- Tiesioginis kontaktas: Nebijokite iniciatyvos! Patinka muziejus, teatras ar gyvūnų prieglauda jūsų mieste? Parašykite jiems laišką arba paskambinkite ir paklauskite, ar jiems nereikalinga pagalba. Dažnai organizacijos net nespėja paskelbti, kad ieško savanorių, o iniciatyvūs žmonės visuomet laukiami.
3. Pasiruošimas ir pokalbis
Radę dominantį skelbimą, greičiausiai turėsite užpildyti anketą ir galbūt sudalyvauti pokalbyje (gyvai arba internetu). Nesijaudinkite, tai ne darbo pokalbis. Organizacijos tikslas – geriau jus pažinti, suprasti jūsų motyvaciją ir įsitikinti, kad jūsų ir jų lūkesčiai sutampa. Būkite savimi, nuoširdžiai papasakokite, kodėl norite savanoriauti. Tai taip pat puiki proga ir jums užduoti klausimus: kokios bus jūsų pareigos, koks bus grafikas, ar vyks mokymai, kas bus jūsų kuratorius. Geras abipusis supratimas nuo pat pradžių yra sėkmingos savanorystės pagrindas.
Griauname mitus apie savanorystę
Aplink savanorystę vis dar sklando nemažai mitų, kurie kartais atbaido žmones net nepabandžius. Atėjo laikas juos sugriauti.
Mitas Nr. 1: „Aš neturiu laiko.“
Realybė: Savanorystė nereiškia įsipareigojimo visam etatui. Daugybė organizacijų ieško pagalbos vos kelioms valandoms per savaitę ar net vienkartiniams projektams. Net ir viena valanda per mėnesį, skirta kilniam tikslui, jau yra didžiulis indėlis.
Mitas Nr. 2: „Aš neturiu jokių ypatingų įgūdžių.“
Realybė: Daugumai savanoriškų veiklų nereikia specialaus pasirengimo – tik noro, entuziazmo ir atsakomybės. Organizacijos pačios apmoko savanorius atlikti reikiamas funkcijas. Jūsų rankos, kojos ir širdis – jau didžiulis turtas.
Mitas Nr. 3: „Savanorystė – tik jauniems žmonėms.“
Realybė: Tai absoliuti netiesa. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimiška patirtis, branda ir ramybė yra neįkainojama daugelyje sričių. Savanoriai laukiami nepriklausomai nuo amžiaus – nuo paauglio iki garbaus senjoro.
Mitas Nr. 4: „Tai tiesiog nemokama darbo jėga.“
Realybė: Savanorystė yra abipusiai naudingas procesas. Taip, jūs neatlygintinai skiriate savo laiką, tačiau mainais gaunate patirtį, įgūdžius, naujas pažintis, gerą jausmą ir galimybę augti. Atsakingos organizacijos rūpinasi savo savanoriais, suteikia jiems palaikymą ir vertina jų indėlį.
Savanorystė – tai ne auka, o dovana. Dovana bendruomenei ir sau pačiam. Tai galimybė tapti geresne savo paties versija, atrasti naujų spalvų kasdienybėje ir palikti teigiamą pėdsaką pasaulyje. Nesvarbu, ar turite marias laisvo laiko, ar vos kelias valandas, ar esate studentas, ar įmonės vadovas – savanorystės pasaulyje vietos ir prasmės užteks visiems. Išdrįskite žengti pirmą žingsnį – Lietuvai reikia jūsų gerų darbų!