Kiekvieną kartą, artėjant eiliniams rinkimams, viešoji erdvė sumirguliuoja nuo politinių reklamų, kandidatų portretų ir karštų debatų. Vieniems tai – vilties ir laukiamų permainų metas, kitiems – cinišką atodūsį keliantis triukšmas, tretiems – tiesiog dar viena diena kalendoriuje. Tačiau po šiuo paviršutinišku šurmuliu slypi vienas fundamentaliausių modernios valstybės pamatų – demokratija, kurios gyvybingumas tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų apsisprendimo. Rinkimai – tai ne tik formalus veiksmas, kai pažymime langelį prie pasirinktos pavardės. Tai – galimybė, teisė ir, drįstume teigti, pareiga kurti valstybę, kurioje norime gyventi. Tai pokalbis tarp piliečių ir valdžios, kurio metu mes, rinkėjai, turime lemiamą žodį.
Lietuvai, šaliai, kuri dar puikiai mena laikus, kai laisvas pasirinkimas buvo neįsivaizduojama prabanga, ši teisė turėtų būti ypač brangi. Vyresnioji karta atsimena ilgus sovietmečio dešimtmečius, kai rinkimai tebuvo farsas, spektaklis su viena iš anksto patvirtinta partija ir nulemtais rezultatais. Balsavimas buvo ne pasirinkimas, o prievolė, lojalumo režimui demonstracija. Todėl 1990-ųjų kovo 11-osios aktas ir po jo sekę pirmieji laisvi rinkimai tapo ne tik politiniu, bet ir emociniu lūžiu – tauta atgavo balsą. Šiandien, kai galimybę balsuoti priimame kaip savaime suprantamą dalyką, verta stabtelėti ir prisiminti, kokia ilga ir sunki buvo kelionė iki šios dienos. Tai – ne protėvių dovana, o iškovota privilegija, kurią privalome vertinti ir atsakingai naudoti.
Anatomija: Kaip veikia Lietuvos rinkimų sistema?
Nors žodis „rinkimai“ yra bendrinis, iš tiesų Lietuvoje reguliariai susiduriame su keliais skirtingais jų tipais, kurių kiekvienas lemia skirtingų valdžios grandžių formavimą. Suprasti jų skirtumus – tai suprasti, kam ir kokius įgaliojimus suteikiame.
Seimo rinkimai: tautos atstovybės formavimas
Ko gero, svarbiausi ir sudėtingiausi rinkimai Lietuvoje – tai Seimo rinkimai, vykstantys kas ketverius metus. Būtent čia sprendžiasi, kas formuos valdančiąją daugumą, tvirtins Vyriausybę ir leis svarbiausius įstatymus, darančius įtaką viskam – nuo mokesčių ir socialinių išmokų iki švietimo ir krašto apsaugos. Lietuvos Seimo rinkimų sistema yra mišri, o tai reiškia, kad kiekvienas rinkėjas gauna du biuletenius.
- Vienmandatės apygardos biuletenis: Čia renkame konkretų asmenį, kandidatą, kuris atstovaus mūsų geografinei apygardai. Iš viso Lietuvoje yra 71 vienmandatė apygarda. Laimi tas, kas surenka daugiausia balsų. Jei pirmame ture nė vienas kandidatas neperžengia 50% ribos (arba kitų įstatyme numatytų sąlygų), po dviejų savaičių rengiamas antras turas, kuriame varžosi du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Tai – galimybė išrinkti tiesioginį savo rajono ar miesto dalies atstovą, į kurį vėliau galima kreiptis su konkrečiomis problemomis.
- Daugiamandatės apygardos biuletenis: Šiame biuletenyje renkamės ne asmenį, o partijos (ar koalicijos) sąrašą. Visi balsai už partijas yra susumuojami visos Lietuvos mastu, ir likusios 70 Seimo narių vietų paskirstomos proporcingai pagal surinktų balsų skaičių. Partijos, norėdamos patekti į Seimą, turi peržengti 5% barjerą (koalicijoms jis aukštesnis – 7%). Šis biuletenis leidžia mums reitinguoti kandidatus partijos sąraše – pakelti aukščiau tuos, kuriais pasitikime labiausiai. Taip galime daryti įtaką ne tik tam, kuri partija pateks į Seimą, bet ir kurie konkrečiai jos nariai taps parlamentarais.
Ši mišri sistema turi savų privalumų ir trūkumų. Ji leidžia derinti tiesioginį ryšį su rinkėjais per vienmandates apygardas ir politinių programų konkurenciją per partijų sąrašus. Tačiau kartais ji gali lemti fragmentuotą Seimą, kuriame sunku suformuoti stabilią valdančiąją daugumą.
Prezidento rinkimai: valstybės vadovo paieškos
Kas penkerius metus visa Lietuva renka valstybės vadovą – Prezidentą. Nors Lietuvos Prezidentas neturi tiek galių, kiek, pavyzdžiui, JAV vadovas, jo vaidmuo yra itin svarbus. Prezidentas atstovauja valstybei užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, formuoja užsienio politiką kartu su Vyriausybe, teikia Seimui teisėjų, valstybės kontrolieriaus ir kitų svarbių pareigūnų kandidatūras. Be to, Prezidentas turi veto teisę – jis gali grąžinti Seimui įstatymus pakartotiniam svarstymui.
Prezidento rinkimai vyksta pagal mažoritarinę sistemą. Jei pirmame ture vienas iš kandidatų surenka daugiau nei pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jis iškart tampa nugalėtoju. Jei ne, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, kuriame, kaip ir Seimo rinkimų atveju, susitinka du populiariausi kandidatai. Šie rinkimai dažnai būna labai asmeniški, orientuoti į kandidatų asmenybes, jų vertybes ir autoritetą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai: kas tvarkysis mūsų kieme?
Jei Seimas ir Prezidentas sprendžia nacionalinio lygmens klausimus, tai savivaldos rinkimai, vykstantys kas ketverius metus, yra arčiausiai kiekvieno iš mūsų. Būtent čia renkami žmonės, kurie bus atsakingi už mūsų miestų ir rajonų reikalus: gatvių tvarkymą, šiukšlių išvežimą, mokyklų ir darželių priežiūrą, viešąjį transportą, vietines rinkliavas. Nuo 2015 metų Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai. Tai reiškia, kad mes ne tik renkame savivaldybės tarybą (pagal partijų sąrašus, panašiai kaip daugiamandatėje apygardoje Seimo rinkimuose), bet ir tiesiogiai balsuojame už merą. Meras, turintis tiesioginį piliečių mandatą, tampa vykdomosios valdžios galva savivaldybėje ir yra atsakingas už tarybos sprendimų įgyvendinimą. Būtent šių rinkimų rezultatus mes, gyventojai, pajuntame greičiausiai ir akivaizdžiausiai.
Užkulisiai: Nematoma rinkimų pusė
Kol mes matome kandidatų šypsenas plakatuose ir girdime jų pažadus debatuose, už viso to slypi milžiniškas ir griežtai reguliuojamas aparatas, be kurio skaidrūs ir sąžiningi rinkimai būtų neįmanomi.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) – rinkimų sargas
Pagrindinis rinkimų proceso organizatorius ir prižiūrėtojas Lietuvoje yra Vyriausioji rinkimų komisija. Tai – nuolatinė institucija, atsakinga už viską: nuo rinkėjų sąrašų sudarymo ir rinkimų apylinkių formavimo iki kandidatų registravimo, politinės kampanijos finansavimo priežiūros ir galutinių rezultatų patvirtinimo. VRK sprendžia ginčus, nagrinėja skundus dėl galimų pažeidimų ir užtikrina, kad visas procesas atitiktų įstatymus. Jos nešališkumas ir profesionalumas yra kertinis sąžiningų rinkimų akmuo.
Politinės kampanijos finansavimas: iš kur atsiranda pinigai?
Politinė reklama, renginiai, plakatai – visa tai kainuoja didžiulius pinigus. Tam, kad būtų išvengta neteisėtos įtakos ir užtikrintas vienodas startas, politinių kampanijų finansavimas yra griežtai reglamentuotas. Įstatymai nustato, kas gali aukoti partijoms ir kandidatams (paprastai tai gali daryti tik fiziniai asmenys), kokios yra maksimalios aukų sumos ir išlaidų ribos. Visos pajamos ir išlaidos privalo būti viešos ir deklaruojamos VRK. Tai leidžia visuomenei ir teisėsaugai stebėti finansinius srautus ir užkirsti kelią „pilkųjų“ pinigų įtakai politikai. Vis dėlto, diskusijos apie finansavimo skaidrumą ir galimas landas įstatymuose kyla nuolat.
Rinkimų stebėtojai: visuomenės akys ir ausys
Kad rinkimai būtų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai skaidrūs, juos stebi tūkstančiai žmonių. Tai gali būti politinių partijų deleguoti atstovai, nevyriausybinių organizacijų (pavyzdžiui, iniciatyvos „Baltosios pirštinės“) savanoriai ar net tarptautinių organizacijų misijos. Jų užduotis – būti kiekvienoje rinkimų apylinkėje, stebėti balsavimo eigą, balsų skaičiavimą ir fiksuoti bet kokius galimus pažeidimus – nuo bandymo paveikti rinkėjus iki procedūrinių klaidų. Rinkimų stebėtojai yra gyvas įrodymas, kad rinkimų sąžiningumas – visos visuomenės reikalas.
Kodėl mano balsas svarbus? Kovojant su apatijos virusu
Bene didžiausias šiuolaikinės demokratijos priešas – ne išorės jėgos, o vidinė piliečių apatija. „Nuo manęs niekas nepriklauso“, „jie visi vagys“, „nėra už ką balsuoti“ – šias frazes girdime nuolat. Tačiau kiekvienas toks pasakymas yra žingsnis atgal, atiduodant sprendimo galią kitiems. Svarbu suprasti kelis esminius dalykus.
Pirma, nebalsuodami mes neatimame iš politikų legitimumo. Rinkimai įvyks nepriklausomai nuo to, ar juose dalyvaus 70%, ar 40% rinkėjų. Tačiau nedalyvaudami mes leidžiame aktyvesnei, labiau motyvuotai (ir kartais radikalesnei) mažumai primesti savo valią visai visuomenei. Jūsų tuščias biuletenis yra dovana tai politinei jėgai, kurios galbūt labiausiai nemėgstate.
Antra, pasirinkimas visada yra. Net jei nė viena partija ar kandidatas neatrodo idealus, demokratija yra menas rinktis „mažiausią blogybę“ arba tą, kurios vertybės ir programa yra bent šiek tiek artimesnės jūsiškėms. Tobulų politikų nebūna, kaip ir nebūna tobulų žmonių. Rinkimai – tai ne meilės prisipažinimas, o racionalus sprendimas, kam patikėti tvarkyti bendrus reikalus ateinančius ketverius ar penkerius metus.
Trečia, rinkimai yra signalas. Net jei jūsų palaikomas kandidatas ar partija nelaimi, jūsų balsas vis tiek yra suskaičiuojamas. Didelis palaikymas, net ir nelaimėjusiai jėgai, siunčia žinutę valdantiesiems apie visuomenės nuotaikas, apie tai, kokios temos žmonėms yra svarbios. Tai verčia politikus atsižvelgti į platesnį nuomonių spektrą.
Galiausiai, dalyvavimas rinkimuose yra pilietinės brandos ir atsakomybės ženklas. Tai pripažinimas, kad valstybė nesame „jie“, o esame „mes“. Ir tik nuo mūsų aktyvumo priklauso, ar „jie“ veiks mūsų interesų labui. Todėl kitą kartą, kai artės rinkimų diena, pagalvokite apie tai ne kaip apie prievolę ar laiko gaišimą. Pagalvokite apie tai kaip apie savo galią. Galią, kurios neturėjo ištisos kartos prieš mus. Galią formuoti ateitį, kurti taisykles ir reikalauti atskaitomybės. Tas mažas kryžiukas balsavimo biuletenyje yra kur kas galingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.