Ramus miegas neramiais laikais: Kaip susikrauti išvykimo krepšį, kuris iš tikrųjų veikia?

Paskutiniais metais daugelis iš mūsų pajuto tą nemalonų virpulį skaitant naujienas. Pasaulis tapo mažiau nuspėjamas, o sąvoka „ekstremalių situacijų krepšys“ iš holivudinių filmų persikėlė į realius pokalbius prie vakarienės stalo. Tačiau būkime atviri – dažnas iš mūsų vis dar atidėlioja šį darbą. Kodėl? Nes tai atrodo bauginančiai, sudėtingai arba, priešingai, atrodo kaip paranojos požymis.

Tačiau tiesa yra kur kas paprastesnė ir pragmatiškesnė. Pasiruoštas krepšys nėra ženklas, kad laukiate pasaulio pabaigos. Tai ženklas, kad vertinate savo ir savo artimųjų saugumą. Tai ramybės garantas, gulintis spintoje. Kai žinote, jog „X valandai“ atėjus (nesvarbu, ar tai būtų karinis konfliktas, cheminė avarija, gaisras ar tiesiog ilgesnis elektros dingimas audros metu) jūs turite planą, kasdienis nerimas sumažėja. Šiame straipsnyje mes nekalbėsime apie bunkerių statybas. Mes kalbėsime apie realų, logišką ir lietuviškai realybei pritaikytą pasiruošimą, kuris gali išgelbėti gyvybę arba bent jau padaryti krizinę situaciją pakenčiama.

Kodėl 72 valandos yra auksinis standartas?

Tikriausiai girdėjote terminą „72 valandų krepšys“. Kodėl būtent trys paros? Civilinės saugos ekspertai visame pasaulyje sutaria: įvykus didelio masto nelaimei, valstybinės pagalbos tarnybos pirmosiomis dienomis patiria didžiausią apkrovą. Jų prioritetas – lokalizuoti pavojų ir gelbėti tuos, kurių gyvybei gresia tiesioginis pavojus.

Jūs, kaip civilis, turite būti pasiruošęs autonomiškai išgyventi šį pradinį chaosą. Po trijų parų paprastai susikuria pagalbos koridoriai, atvyksta humanitarinė pagalba arba situacija stabilizuojasi. Todėl jūsų tikslas – ne išgyventi miške metus, o saugiai ir (kiek įmanoma) komfortiškai praleisti tris paras, kol pasieksite saugią zoną arba pagalba pasieks jus.

Kuprinė: Jūsų mobilieji namai

Viskas prasideda ne nuo konservų, o nuo paties krepšio. Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – nusiperka didžiulį lagaminą ant ratukų. Įsivaizduokite situaciją: keliai užblokuoti, turite palikti automobilį ir eiti pėsčiomis per mišką, laukus ar griuvėsius. Lagaminas čia tampa inkaru.

Jums reikia patvarios, ergonomiškos kuprinės. Štai į ką atkreipti dėmesį:

  • Talpa: Suaugusiam žmogui optimalu 35–45 litrai. Didesnė kuprinė skatins prisidėti nereikalingų daiktų, ir galiausiai jos nepakelsite.
  • Spalva: Venkite karinių raštų („kamufliažo“). Krizinėje situacijoje, ypač karinio konflikto metu, jūs norite atrodyti kaip civilis, o ne kaip kombatantas. Rinkitės tamsiai mėlyną, pilką, juodą ar tamsiai žalią, bet vienspalvę kuprinę. Ryškios spalvos (raudona, geltona) padeda gelbėtojams jus surasti gamtoje, bet karo atveju gali paversti taikiniu. Geriausia turėti neutralią kuprinę ir ryškų uždangalą nuo lietaus, kurį galite uždėti arba nuimti pagal situaciją.
  • Konstrukcija: Būtinas geras juosmens diržas. Jis perkelia svorį nuo pečių ant klubų, todėl galėsite nueiti ilgesnį atstumą mažiau pavargdami.
Ramus miegas neramiais laikais: Kaip susikrauti išvykimo krepšį, kuris iš tikrųjų veikia?

Vanduo ir maistas: Kuras jūsų organizmui

Žmogus be maisto gali išgyventi savaites, be vandens – vos kelias dienas. Tačiau stresinėje situacijoje dehidratacija ateina greičiau ir sukelia galvos skausmą, nuovargį bei prastą sprendimų priėmimą.

Vandens strategija

Rekomenduojama turėti 3 litrus vandens žmogui per parą. Tai – 9 litrai 72 valandoms. Tai sveria 9 kilogramus. Neštis tokį svorį kuprinėje kartu su kitais daiktais – nerealu. Koks sprendimas?

  • Įsidėkite 1,5–2 litrus geriamojo vandens plastikiniuose buteliuose (startui).
  • Įsigykite vandens filtravimo priemonių. Tai gali būti specialūs šiaudeliai (pvz., „Lifestraw“) arba buteliukai su integruotais filtrais. Jie leidžia gerti vandenį iš upės, ežero ar balos, pašalinant 99,9% bakterijų.
  • Turėkite vandens dezinfekavimo tablečių. Jos lengvos, pigios ir efektyvios, nors vandens skonis gali būti specifinis (chloro).

Maistas: ne tik kalorijos, bet ir moralė

Pamirškite sunkius stiklainius su uogiene. Jums reikia maisto, kuris yra lengvas, kaloringas ir nereikalauja virimo.

  • Riešutai ir džiovinti vaisiai: Puikus energijos šaltinis.
  • Energetiniai batonėliai: Greitas cukrus, kai reikia jėgų čia ir dabar.
  • Sublimuotas maistas: Tai specialus turistinis maistas, kurį užpylus karštu (arba net šaltu) vandeniu, jis virsta troškiniu ar koše. Jis sveria labai mažai.
  • Mėsos konservai: Rinkitės tuos, kurie turi atidarymo žiedelį.
  • „Paguodos“ maistas: Įsidėkite šokolado, saldainių ar tirpios kavos. Streso metu tai neįkainojama moralinė parama, ypač vaikams.

Šiluma ir pastogė: Kritinis elementas Lietuvoje

Lietuvos klimatas yra negailestingas. Net vasaros naktį temperatūra gali nukristi žemiau komforto ribos, o ką jau kalbėti apie drėgną rudenį ar žiemą. Hipotermija (sušalimas) yra tylesnis ir greitesnis žudikas nei alkis.

Apranga sluoksniavimo principu

Nedėkite į krepšį storų megztinių. Jie užima daug vietos ir džiūsta amžinybę. Jūsų draugai – sintetika ir vilna.

  • Pirmas sluoksnis: Termo apatiniai (sintetiniai arba merino vilnos). Jie atitraukia drėgmę nuo kūno.
  • Antras sluoksnis: Fliso (flyso) džemperis. Jis šildo.
  • Atsarginės kojinės: Tai vienas svarbiausių elementų. Šlapios kojos reiškia pūsles, pūslės reiškia negalėjimą paeiti. Turėkite bent 3 poras kokybiškų žygiams skirtų kojinių.
  • Lietpaltis: Paprastas, pigus polietileninis lietpaltis (pončo) yra būtinas. Jis apsaugo ne tik jus, bet ir kuprinę.

Nakvynė

Palapinė dažnai yra per sunki vienam žmogui neštis „bug-out“ krepšyje. Alternatyva – tentas ir turistinis kilimėlis. Tačiau absoliuti būtinybė yra folinė antklodė (vadinama kosmine antklode). Ji sveria keliasdešimt gramų, kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti gyvybę atspindėdama jūsų kūno šilumą. Turėkite jų keletą.

Sveikata ir higiena: Daugiau nei pleistrai

Standartinė automobilinė vaistinėlė yra gera pradžia, bet jos nepakanka. Jūs ruošiatės ne tik avarijai, bet ir galimoms ligoms.

  • Asmeniniai vaistai: Jei vartojate receptinius vaistus (nuo spaudimo, diabeto, skydliaukės), privalote turėti jų atsargą bent savaitei. Tai kritiškai svarbu.
  • Virškinimo sistema: Stresas ir neįprastas maistas/vanduo dažnai sukelia viduriavimą. Tai labai pavojinga dėl dehidratacijos. Turėkite angliuko, „Smecta“ ar loperamido.
  • Skausmas ir uždegimas: Ibuprofenas, paracetamolis.
  • Kalio jodidas: Gyvenant netoli Astravo AE, tai rekomenduotina priemonė, tačiau vartoti ją galima TIK gavus oficialų nurodymą.
  • Higiena: Drėgnos servetėlės (didelis pakelis), tualetinis popierius (išimkite kartoninį ritinėlį, kad užimtų mažiau vietos), rankų dezinfekcinis skystis. Moterims – higieniniai paketai (jie, beje, puikiai tinka ir didelėms žaizdoms tvarstyti).

Technologijos ir ryšys: Likti informuotam

Informacija yra tokia pat svarbi kaip vanduo. Žinojimas, kur eiti ir ko vengti, yra išgyvenimo pagrindas.

  • Radijo imtuvas: Mažas, baterijomis maitinamas FM/AM radijas. Jei dingtų internetas ir mobilusis ryšys, nacionalinis radijas bus pagrindinis informacijos šaltinis.
  • Energija: Išorinė baterija (Powerbank) – bent 20 000 mAh. Laidai telefonui.
  • Šviesa: Galvos žibintuvėlis (headlamp). Jis palieka jūsų rankas laisvas darbui, maisto gaminimui ar ėjimui. Būtinai turėkite atsarginių baterijų.
  • Senovinis telefonas: Jei turite seną, mygtukinį telefoną („Nokia“ tipo), įsidėkite jį. Jo baterija laiko savaitę, ir jis gali veikti ten, kur išmanieji telefonai jau „mirę“.

Dokumentai ir grynieji pinigai: Biurokratija krizės metu

Jei teks bėgti, dokumentų atkūrimas vėliau gali būti košmaras. Pasidarykite „Svarbių dokumentų paketą“.

  • Kopijos: Pasų, gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, nekilnojamojo turto dokumentų, draudimo polisų kopijos. Sudėkite viską į vandeniui atsparų maišelį.
  • USB atmintinė: Nuskenuokite visus dokumentus ir įrašykite į šifruotą USB raktą.
  • Grynieji pinigai: Krizės metu kortelių skaitytuvai ir bankomatai neveiks. Grynieji pinigai bus karaliai. Turėkite smulkių kupiūrų (po 5, 10, 20 eurų), kadangi grąžos niekas neturės.
  • Šeimos nuotraukos: Atspausdintos artimųjų nuotraukos. Jei pasimesite, parodyti nuotrauką yra efektyviau nei bandyti apibūdinti žodžiais.

Įrankiai ir kiti naudingi daiktai

Čia lengva persistengti ir prisidėti „Makgyverio“ lygio įrankių, kurių niekada nepanaudosite. Būkite realistai.

  • Peilis: Tvirtas, aštrus peilis (geriausia ne atlenkiamas, o vientiso metalo) arba kokybiškas daugiafunkcinis įrankis (multitool).
  • Lipni juosta (Duct tape): Ja galima sutaisyti beveik viską – nuo suplyšusios kuprinės iki batų ar palapinės.
  • Žiebtuvėliai ir degtukai: Turėkite bent 3 skirtingose vietose. Degtukus laikykite vandeniui atsparioje dėžutėje.
  • Šiukšlių maišai: Dideli, tvirti (120L+). Juos galima naudoti kaip lietpaltį, kaip palapinės pagrindą, kaip miegmaišio užvalkalą ar tiesiog šiukšlėms.

Vaikai, senjorai ir augintiniai: Specifiniai poreikiai

Jei turite vaikų, jų krepšys turi būti pritaikytas jiems. Įdėkite jiems etiketę su vardu, jūsų kontaktais ir kraujo grupe. Vaikų krepšyje būtinai turi būti mėgstamas žaislas, knygelė ar kortos – nuobodulys ir baimė yra dideli priešai.

Augintiniams: sausas maistas, vanduo, sulankstomas dubenėlis ir pavadėlis. Katėms – nešyklė. Pagalvokite, kaip nešite gyvūną, jei reikės eiti 10 kilometrų.

Psichologinis pasiruošimas: „Pilkojo žmogaus“ teorija

Viena svarbiausių išgyvenimo strategijų yra vadinama „Grey Man“ (Pilkas žmogus). Tai koncepcija, kuri sako, kad geriausias būdas išvengti pavojaus yra neišsiskirti iš minios.

Jūsų krepšys neturi rėkti „aš turiu daug brangios įrangos“. Jūsų drabužiai neturi rėkti „aš esu karys“. Jūs turite atrodyti kaip vidutinis, pilkas, neįdomus žmogus. Tai sumažina tikimybę tapti plėšikų ar agresyvių grupuočių taikiniu. Slėpkite savo išteklius. Jei turite daug maisto, nevalgykite jo viešai, kai aplinkiniai badauja.

Krepšio priežiūra: Tai nėra vienkartinis darbas

Susikrauti krepšį ir pamiršti jį penkeriems metams – bloga strategija. Maisto produktai genda, vaistų galiojimas baigiasi, baterijos išsikrauna, o rūbai vaikams tampa per maži.

Nustatykite sau priminimą telefone kas 6 mėnesius (pvz., kai persukame laikrodžius) peržiūrėti krepšio turinį.

  • Pakeiskite vandenį (jei jis plastikiniuose buteliuose).
  • Patikrinkite konservų galiojimą (artėjančius prie pabaigos suvalgykite vakarienei ir nupirkite naujų).
  • Patikrinkite baterijas.
  • Įvertinkite drabužius pagal sezoną (žiemą įdėkite šiltesnių, vasarą – lengvesnių).

Išvada: Pasiruošimas kaip meilės išraiška

Ekstremalių situacijų krepšys – tai ne daiktų krūva. Tai jūsų atsakomybės materializavimas. Gyvename regione, kuriame istorija mus išmokė būti budrius. Turėti tokį krepšį nereiškia gyventi baimėje. Priešingai, tai leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą žinant, kad jei likimas mes iššūkį, jūs jo nepasitiksite tuščiomis rankomis.

Pradėkite šiandien. Nereikia nusipirkti visko iš karto. Pradėkite nuo vandens, dokumentų kopijų ir žibintuvėlio. Kiekvieną kartą apsipirkdami įmeskite į vežimėlį papildomą konservų dėžutę ar baterijų pakuotę. Žingsnis po žingsnio jūs sukursite savo saugumo garantą. Ir tikėkimės, kad tas krepšys taip ir liks dulkėti spintoje, tapdamas tik keistu suvenyru anūkams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *