Kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose matome dešimtis pagalbos šauksmų. Liūdnos akys pro grotas, sušalę kačiukai po daugiabučių balkonais ar tiesiog statistika, kuri verčia krūpčioti. Lietuvoje gyvūnų prieglaudos yra nuolatiniame išgyvenimo režime. Tai ne paslaptis. Tačiau paslaptis dažnai slypi kitur – kaip mes, eiliniai piliečiai, galime padėti taip, kad mūsų pagalba nebūtų tik trumpalaikis pleistras ant atviros žaizdos, o taptų realiu pokyčiu?
Dažnas žmogus, norėdamas padėti, intuityviai griebiasi lengviausio būdo – nuperka pigiausio ėdalo prekybos centre ir nuveža jį į artimiausią prieglaudą. Ar tai blogai? Ne. Ar tai efektyviausia? Tikrai ne. Parama gyvūnų prieglaudoms yra kur kas platesnė, gilesnė ir įvairesnė tema, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį vaidina ne tik pinigai ar maistas, bet ir laikas, žinios, transportas bei emocinis atsparumas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime nematomą prieglaudų veiklos pusę ir atskleisime būdus, kaip tapti tikru keturkojų herojumi, net jei jūsų piniginė nėra stora, o namuose jau laksto trys priglaustinukai.
Kodėl „Maximos“ maišas su pigiu ėdalų ne visada yra gera idėja?
Pradėkime nuo to, kas sukelia daugiausia diskusijų. Kodėl prieglaudos kartais prašo neaukoti pigiausio maisto, kurį matome reklamose? Atrodytų, alkanam šuniui bet kas turėtų tikti. Deja, realybė yra gerokai sudėtingesnė.
Prieglaudose atsidūrę gyvūnai dažniausiai atkeliauja iš baisių sąlygų. Jų organizmai yra nualinti, virškinimo sistemos sutrikusios dėl bado, parazitų ar ligų. Pigus, spalvotomis pakuotėmis viliojantis ėdalas dažniausiai turi labai mažai mėsos ir labai daug grūdų, skonio stipriklių bei dažiklių. Nusilpusiam organizmui toks maistas gali sukelti viduriavimą, alergijas ar dar rimtesnius sveikatos sutrikimus. O prieglaudoje, kurioje viename voljere gyvena keli šunys, viduriavimas yra ne tik higienos problema savanoriams, bet ir didžiulis virusų plitimo pavojus.
Ką tuomet aukoti?
Jei nusprendėte aukoti maistą, vadovaukitės taisykle „kokybė virš kiekybės“. Geriau vienas maišas Premium ar Super Premium klasės pašaro, nei trys maišai „ekonominės“ klasės mišinio. Prieglaudos ypač vertina:
- Specializuotą gydomąjį maistą: Gastrointestinal (virškinimo problemoms), Urinary (šlapimo takams), Hypoallergenic (alergiškiems). Tai brangūs pašarai, kurių nuolat trūksta.
- Konservus sveikstantiems: Po operacijų ar ilgalaikio bado gyvūnams reikia lengvai pasisavinamo, kaloringo ir drėgno maisto (pvz., „Recovery“ tipo konservai).
- Kokybišką sausą maistą mažyliams: Šuniukams ir kačiukams reikia ypatingai daug maistinių medžiagų augimui.
Nematoma parama: buitis, apie kurią nepagalvojame
Gyvūnų prieglauda nėra tik ferma ar bendrabutis. Tai ligoninė, sanatorija ir darželis viename. Todėl buitiniai poreikiai čia yra milžiniški ir dažnai – visiškai neakivaizdūs tiems, kurie nėra susidūrę su prieglaudos kasdienybe.
Viena didžiausių išlaidų eilučių – švara. Įsivaizduokite patalpą, kurioje gyvena 50 kačių ar 100 šunų. Kad neplistų mirtini virusai (tokie kaip parvo virusas šunims ar panleukopenija katėms), dezinfekcija turi vykti nuolat.
Daiktai, kurie prieglaudose yra „aukso vertės“:
- Popieriniai rankšluosčiai: Jų sunaudojami kalnai valant narvus, dubenėlius ir „avarijas“.
- Vienkartinės palutės: Būtinos po operacijų, neįgaliems gyvūnams, mažiems šuniukams.
- Dezinfekcinės priemonės: Chloro turintys valikliai, specializuoti veterinariniai dezinfekantai.
- Guminės pirštinės: Savanorių saugumui ir higienai užtikrinti.
- Skalbimo priemonės: Gultai, pledai ir rankšluosčiai skalbiami kasdien.
Taip pat visada laukiami seni, bet švarūs tekstilės gaminiai. Neskubėkite išmesti senos patalynės, medvilninių rankšluosčių ar natūralaus pluošto pledų. Sintetinės antklodės ar pūkinės pagalvės netinka (šunys jas sudrasko ir gali užspringti pūkais), tačiau medvilnė yra puikus paklotas.
Laikas – brangesnė valiuta už pinigus
Piniginė auka yra greita ir patogi. Tačiau daugelis Lietuvos prieglaudų susiduria su problema, kurios negali išspręsti joks bankinis pavedimas – tai žmogiškųjų išteklių trūkumas. Savanorystė yra gyvybiškai svarbi, ir ji toli gražu neapsiriboja tik šunų vedžiojimu miške savaitgaliais.
Savanorystės formos, apie kurias galbūt nežinojote:
- Socializacija: Tai darbas su baikščiais, traumų patyrusiais gyvūnais. Tiesiog sėdėjimas šalia, pratinimas prie žmogaus prisilietimo, balso. Tai reikalauja kantrybės, bet rezultatas, kai bailus šuo pirmą kartą vizgina uodegą, yra neįkainojamas.
- Fotografavimas ir tekstų rašymas: Geras skelbimas – tai bilietas namo. Jei mokate fotografuoti arba rašyti jautrius, įtraukiančius tekstus, jūsų pagalba gali padvigubinti gyvūno šansus būti pastebėtam. Kokybiškos nuotraukos, kuriose gyvūnas atrodo ne vargšas kalinys, o būsimas draugas, keičia viską.
- Transportas: „Gyvūnų taksi“ paslaugų prireikia nuolat. Nuvežti katiną į kliniką kastracijai, paimti suaukotą maistą iš kito miesto galo ar nuvežti šunį į naujus namus. Jei turite automobilį ir laisvą pusdienį per mėnesį, tai didžiulė parama.
- Ūkio darbai: Prieglaudos tvoros griūva, stogai prakiūra, voljerus reikia remontuoti. Vyrų rankos ir įrankiai čia visada laukiami.
Laikina globa: tiltas į naują gyvenimą
Yra viena paramos forma, kuri tiesiogine to žodžio prasme gelbėja gyvybes – tai laikina globa. Prieglauda, kad ir kokia gera ji būtų, yra streso kupina aplinka. Imuniteto neturintiems mažyliams, senjorams ar po operacijų sveikstantiems gyvūnams prieglaudos sąlygos gali būti pražūtingos.
Laikinas globėjas priima gyvūną į savo namus, kol šiam bus surasti nuolatiniai šeimininkai. Prieglauda dažniausiai aprūpina maistu, kraiku, vaistais ir apmoka veterinarines išlaidas. Globėjo užduotis – suteikti namų šilumą, meilę ir stebėti gyvūno būklę.
Kodėl tai taip svarbu? Pirmiausia, tai atlaisvina vietą prieglaudoje kitam nelaimėliui. Antra, namų aplinkoje gyvūnas atsiskleidžia. Globėjas gali pasakyti būsimiems šeimininkams, ar šuo loja likęs vienas, ar katė drasko baldus, ar moka daryti gamtinius reikalus lauke. Ši informacija yra aukso vertės ir ženkliai sumažina tikimybę, kad gyvūnas bus grąžintas atgal.
Finansinė parama: skaidrumas ir tikslinis aukojimas
Žinoma, be pinigų prieglaudos neišgyventų. Veterinarinės paslaugos, komunaliniai mokesčiai (šildymas žiemą kainuoja kosminius pinigus), kuro išlaidos, darbuotojų atlyginimai (jei prieglauda turi etatinių darbuotojų) – visa tai reikalauja lėšų.
Lietuvoje veikia 1,2 % GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) paramos mechanizmas. Tai parama, kuri jums nieko nekainuoja – mokesčius jūs jau sumokėjote valstybei, tiesiog nurodote, kad dalis jų būtų nukreipta jūsų pasirinktai organizacijai. Tai yra stabiliausias pajamų šaltinis daugeliui viešųjų įstaigų. Nepatingėkite užpildyti deklaracijos – tai realūs pinigai geriems darbams.
Tačiau, jei norite paaukoti papildomai, darykite tai atsakingai. Visada galite paprašyti prieglaudos ataskaitos arba sekti jų veiklą socialiniuose tinkluose. Skaidrios organizacijos visada viešina sąskaitų išrašus, čekių nuotraukas po vizitų pas veterinarus. Jei matote konkretų pagalbos prašymą (pvz., „Rekui reikia operacijos už 500 eurų“), tikslinė auka dažnai būna efektyvesnė ir motyvuoja pačią bendruomenę.
Informacinė sklaida: „Like“ ir „Share“ galia
Dažnai nuvertiname socialinių tinklų galią. „Ką padės mano pasidalinimas, aš neturiu daug draugų“, – galvoja daugelis. Tačiau algoritmai veikia grandininės reakcijos principu. Jūsų pasidalinimą gali pamatyti draugo draugas, kuris kaip tik šiandien galvojo apie šuns įsigijimą.
Tačiau dalintis reiktų ne tik graudžiais prašymais. Labai svarbu edukuoti visuomenę. Griauti mitus apie prieglaudinukus. Vis dar gajus stereotipas, kad prieglaudos šuo yra „sugadintas“, agresyvus ar neprognozuojamas. Realybėje dažniausiai tai yra tiesiog žmogaus išduoti, bet meilės trokštantys gyvūnai. Kuo daugiau pozityvių istorijų apie sėkmingas adaptacijas viešinsime, tuo greičiau keisis visuomenės požiūris.
Įmonių atsakomybė: komandos formavimas kitaip
Vis daugiau Lietuvos įmonių atranda savanorystę prieglaudose kaip puikų komandos formavimo (teambuilding) būdą. Užuot ėję į boulingą ar barą, kolegos važiuoja į prieglaudą vedžioti šunų, tvarkyti aplinkos ar statyti būdų.
Tai dviguba nauda. Prieglauda gauna didelę darbo jėgą vienai dienai (įsivaizduokite, kiek galima nuveikti, kai atvažiuoja 20 žmonių!), o įmonės darbuotojai patiria stiprų emocinį ryšį, bendrystės jausmą ir grįžta į biurą su prasmingai praleisto laiko jausmu. Be to, įmonės dažnai atvyksta ne tuščiomis – jos gali skirti didesnę finansinę paramą ar nupirkti brangesnės įrangos.
Emocinė higiena: kaip padėti tiems, kurie padeda?
Pabaigoje būtina paminėti dar vieną aspektą – žmones, kurie dirba prieglaudose. Tai dažnai pamirštama paramos dalis. Prieglaudų darbuotojai ir ilgalaikiai savanoriai dažnai kenčia nuo „atjautos nuovargio“ (angl. compassion fatigue) ir emocinio perdegimo. Jie kasdien mato kančią, ligas ir mirtį.
Kartais geriausia parama prieglaudai yra tiesiog geras žodis jos vadovui ar savanoriams. Ne priekaištai („kodėl nepakeliate ragelio?“, „kodėl nepriimate mano kaimyno šuns?“), o supratimas ir padėka. Atvežti ne tik maisto šunims, bet ir karštos kavos ar pyrago savanoriams – tai gestas, kuris parodo: „Mes matome jus, mes vertiname jūsų sunkų darbą“.
Apibendrinimas: jūsų indėlis svarbesnis nei manote
Pagalba gyvūnų prieglaudoms nėra vienkartinis veiksmas. Tai požiūris. Tai supratimas, kad gyvūnų gerovė yra visos visuomenės atspindys. Nesvarbu, ar paaukosite 2 eurus, ar skirsite 2 valandas vedžiojimui, ar priglausite seną šunį, ar tiesiog pasidalinsite įrašu „Facebook“ – jūs tampate sprendimo dalimi.
Lietuvoje situacija gerėja, tačiau lėtai. Prieglaudos vis dar dūsta nuo gyvūnų gausos, ypač pavasarį ir rudenį, kai prasideda „kačiukų sezonai“. Todėl kiekvienas sąmoningas žmogus yra aukso vertės.
Nebijokite klausti prieglaudų, ko joms reikia šiandien. Galbūt vakar reikėjo maisto, o šiandien mirtinai reikia vaistų nuo kirminų. Bendravimas ir įsiklausymas paverčia jūsų norą padėti realia, apčiuopiama jėga. Tapkite tuo pokyčiu, kurio taip laukia tūkstančiai liūdnų akių už grotų. Juk gerumas niekada nedingsta – jis sugrįžta su kaupu.
Ir atminkite – išgelbėjęs vieną gyvūną, viso pasaulio nepakeisi, bet tam vienam gyvūnui pasikeis visas pasaulis.