Dar ilgai prieš tai, kai pirmieji akordai sudrebino Vilniaus „Compensa“ koncertų salės sienas, tvyrojo jausmas, jog bręsta kažkas ypatingo. Oras buvo įelektrintas. Tai nebuvo tik eilinis koncertas sparčiai pildomame sostinės renginių kalendoriuje. Tai buvo reiškinys. Italijos roko sensacija, žaibiškai užkariavusi pasaulį, grupė „Måneskin“, pagaliau atvyko į Lietuvą. Ir 2023-ųjų gegužės 19-oji tapo data, kurią tūkstančiai Lietuvos muzikos fanų atsimins ilgai – kaip nevaldomos energijos, laisvės ir tikro, nesumeluoto rokenrolo triumfo naktį.
Kai daugelis jau skubėjo laidoti gitarinę muziką, vadindami ją atgyvena, keturi jauni italai iš Romos – vokalistas Damiano David, bosistė Victoria De Angelis, gitaristas Thomas Raggi ir būgnininkas Ethan Torchio – įrodė, kad rokas yra ne tik gyvas, bet ir gyvybingesnis nei bet kada anksčiau. Jų kelionė nuo gatvės muzikantų Romos gatvėse iki „Eurovizijos“ nugalėtojų ir pasaulinių superžvaigždžių yra moderni pelenės istorija, tik vietoj stiklinės kurpaitės – lakuoti aukštakulniai, odinės kelnės ir provokuojantis glamūras. O Vilnius gavo progą visa tai pamatyti savo akimis.
Šis straipsnis – tai ne tik sausas koncerto aprašymas. Tai bandymas išnarstyti „Måneskin“ fenomeną, suprasti, kodėl jų pasirodymas Vilniuje buvo toks svarbus, ir atkurti tą magišką atmosferą, kuri tvyrojo „Compensa“ salėje.
Kas tokie Måneskin? Greitas fenomenologijos kursas
Norint suprasti koncerto Vilniuje svarbą, pirmiausia reikia suprasti, kas yra „Måneskin“. Tai nėra vienadienė „Eurovizijos“ žvaigždė. Jų sėkmė – tai talento, sunkaus darbo, autentiškumo ir absoliučios charizmos mišinys.
Grupė susibūrė 2016 metais. Paaugliai, draugai, nusprendę groti muziką, kurią myli. Jų pavadinimas, daniškas žodis reiškiantis „mėnulio šviesą“ (pasiūlytas pusiau danės Victorios), tapo jų simboliu – šviesos spinduliu dažnai pilkoje ir monotoniškoje popmuzikos scenoje. Jie pradėjo kaip gatvės muzikantai, grojantys Romos Via del Corso gatvėje, grūdindami savo charakterį ir mokydamiesi valdyti publiką.
Pirmasis rimtas proveržis įvyko 2017 metais itališkame „X Faktoriuje“. Nors jie užėmė antrąją vietą, jie neabejotinai laimėjo publikos širdis. Tačiau tikrasis sprogimas įvyko 2021 metais. Pirmiausia, jie laimėjo prestižinį Sanremo muzikos festivalį su daina „Zitti e buoni“ (liet. „Tylėk ir būk geras“). Tai buvo drąsus pareiškimas – roko daina laimėjo festivalyje, kuriame tradiciškai dominuoja baladės.
Tada atėjo „Eurovizija“. Roterdame „Måneskin“ ne tik laimėjo, bet ir sudaužė visus stereotipus apie konkursą. Jų energingas, seksualus ir provokuojantis pasirodymas tapo virusiniu hitu. „Zitti e buoni“ tapo himnu tiems, kurie jaučiasi kitokie, nesuprasti, tiems, kuriems nuolat sakoma „tylėti ir būti geriems“. Po pergalės grupė tapo globaliu fenomenu. Jų senesni įrašai, tokie kaip „Beggin‘“ (The Four Seasons koveris) ir „I Wanna Be Your Slave“, užkopė į topų viršūnes visame pasaulyje – nuo JAV iki Japonijos.
Keturios asmenybės, viena jėga
Grupės sėkmės paslaptis slypi ne tik muzikoje, bet ir narių chemijoje:
- Damiano David: Frontmenas iš didžiosios raidės. Neįtikėtinos charizmos, galingo balso ir provokuojančio sceninio įvaizdžio savininkas. Jis – gyvas įrodymas, kad roko dievai vis dar egzistuoja.
- Victoria De Angelis: Bosistė, kurios energija galėtų aprūpinti elektrą visą miestą. Jos grojimo stilius, sceninis judesys ir stilius yra neatsiejama grupės DNR dalis. Ji tapo įkvėpimu tūkstančiams merginų, norinčių paimti į rankas bosinę gitarą.
- Thomas Raggi: Gitaros virtuozas. Nors scenoje galbūt tylesnis, jo gitaros rifai yra grupės muzikos pagrindas. Jis puikiai jungia klasikinio roko įtaką su moderniu skambesiu.
- Ethan Torchio: Būgnininkas, grupės ritminis stuburas. Rami išorė slepia galingą ir precizišką grojimo techniką, kuri yra būtina tokiam sprogstamam muzikos stiliui.
Laukimas Vilniuje: Kodėl Lietuva taip mylėjo Måneskin dar prieš jiems atvykstant?
Lietuva, šalis, turinti gilias „Eurovizijos“ tradicijas ir stiprią roko sceną (nors kartais ir pogrindinę), „Måneskin“ priėmė išskėstomis rankomis. Jų pergalė 2021-aisiais buvo šventė ir mums.
Paskelbus apie „Loud Kids Tour“ (vėliau tapusio „RUSH!“ pasaulinio turo dalimi) datą Vilniuje, bilietai dingo akimirksniu. „Compensa“ koncertų salė, talpinanti kelis tūkstančius žmonių, tapo karščiausiu tašku šalyje. Kodėl? Priežasčių kelios.
Pirma, tai buvo autentiškumo ilgesys. Populiariojoje muzikoje dominuojant prodiuserių sukonstruotiems projektams ir fonogramoms, „Måneskin“ pasiūlė kažką tikro – prakaitą, gyvus instrumentus ir nesuvaidintas emocijas. Jie groja roką, bet daro tai moderniai, įtraukdami pop, funk ir glam roko elementus.
Antra, estetika ir laisvės žinutė. „Måneskin“ sceninis įvaizdis – tai odos, tinklinių pėdkelnių, aukštakulnių ir ryškaus makiažo derinys. Jie laužo genderines normas, kalba apie laisvę būti savimi, apie seksualumą be tabu. Jaunajai lietuvių kartai (Gen Z), kuri yra atviresnė ir laisvesnė nei bet kuri prieš tai, tai buvo neįtikėtinai artima.
Trečia, tiesiog puiki muzika. Jų dainos – užkabinančios, energingos, su įsimintinais rifais ir galingu vokalu. Nuo griausmingos „Zitti e buoni“ iki jautrios baladės „Coraline“ – jų repertuaras yra platus ir dinamiškas.
Koncertas Vilniuje: „Compensa“ salės virsmas prakaituota roko arena
Gegužės 19-osios vakaras. Prie „Compensa“ salės būriavosi minios. Ir tai nebuvo tipinė koncertinė publika. Tai buvo margaspalvė minia: nuo paauglių, pasipuošusių lygiai taip pat, kaip jų dievaičiai scenoje, iki vyresnių roko gerbėjų, atėjusių patikrinti, ar šie jauni italai tikrai „turi parako“.
Atmosfera viduje kaito dar prieš pasirodant grupei. Ore tvyrojo toks laukimas, kad jį buvo galima beveik pačiupinėti. Kai pagaliau užgeso šviesos ir nuaidėjo pirmieji „RUSH!“ albumo dainos „Don’t Wanna Sleep“ akordai, salė sprogo. Tūkstantinė minia pavirto vienu judančiu, šokančiu ir dainuojančiu organizmu.
Tai, kas vyko toliau, buvo dviejų valandų grynos, nefiltruotos rokenrolo energijos dozė.
Setlistas: Nuo baladžių iki griausmingų hitų
Grupė į Vilnių atvežė programą, kuri puikiai balansavo tarp naujausio albumo „RUSH!“ kūrinių ir jau klasika tapusių hitų. Koncertas buvo tarsi amerikietiški kalneliai, keičiantys tempą ir nuotaiką, bet nė akimirkai nepaleidžiantys publikos.
Griausmingi hitai, tokie kaip „Gossip“, „Zitti e buoni“ ir „I Wanna Be Your Slave“, pavertė salės parterį tikru mosh pitu. Publika šėlo, šokinėjo ir dainavo kiekvieną žodį taip garsiai, kad kartais nustelbdavo patį Damiano. „Supermodel“ ir „Baby Said“ privertė visus šokti.
Tačiau „Måneskin“ stiprybė – ne tik triukšme. Buvo ir neįtikėtinai jautrių akimirkų. Akustinė koncerto dalis, kurios metu Damiano ir Thomas atliko „The Loneliest“ ir jaudinančią „Coraline“, buvo magiška. Tūkstančiai telefonų žibintuvėlių pavertė areną žvaigždėtu dangumi. Tai buvo momentas, kai grupė parodė savo muzikinį trapumą ir gilumą.
Žinoma, nebuvo apsieita ir be legendinio „Beggin‘“ koverio, kuris dar kartą įrodė, kad ši grupė sugeba bet kokią dainą paversti sava. Koncerto kulminacija tapo energingas „Kool Kids“ ir, žinoma, kartojimui paliktas „I Wanna Be Your Slave“ finalas, kurio metu grupė atidavė paskutinius energijos likučius.
Scenos magija: Keturi elementai veiksme
Vien muzikos neužtenka. „Måneskin“ yra vizualiai stulbinanti grupė. Jų sceninė kalba – tai nuolatinis judesys, provokacija ir tiesioginis kontaktas su publika.
Damiano Davidas yra frontmenas, kokių rokas nematė nuo Freddie Mercury ar Micko Jaggerio laikų. Jis flirtuoja su kamera, jis flirtuoja su publika, jis valdo sceną kiekvienu savo judesiu. Jo vokalinis diapazonas gyvai stebina – nuo švelnaus pašnibždėjimo iki riaumojančio roko vokalo. Jo charizma yra tiesiog magnetinė.
Victoria De Angelis yra grupės širdis ir variklis. Jos bosinės gitaros partijos yra ne tik ritminis pagrindas, bet dažnai ir pagrindinis melodinis elementas. Scenoje ji yra tarsi nevaldoma stichija – nuolat juda, bėgioja, provokuoja publiką, o jos bosinės gitaros skambesys verčia krūtinės ląstą vibruoti.
Thomas Raggi, nors ir atrodo ramesnis, yra tikras gitaros herojus. Jo solo partijos – aštrios, techniškos ir pilnos jausmo. Jis puikiai išmano klasikinio roko gitaristų, tokių kaip Slashas ar Jimmy Page’as, pamokas, bet pritaiko jas moderniam skambesiui. Akustinėje dalyje jis parodė ir savo jautresnę pusę.
Ethan Torchio prie būgnų yra tvirtovė. Jo grojimas galingas, bet preciziškas. Jis išlaiko visą šį energingą chaosą rėmuose, diktuodamas tempą ir suteikdamas muzikai stuburą. Jo solo momentai parodė įspūdingą techniką.
Koncerto metu grupė aktyviai bendravo su publika. Damiano, nors ir nedaug, bet tarė kelis lietuviškus žodžius (standartinis „Ačiū“ buvo pasitiktas ovacijomis), nuolat ragino publiką dainuoti kartu ir šėlti. Jautėsi nuoširdus ryšys, o ne tik atidirbamas šou.
Daugiau nei muzika: Stilius, laisvė ir žinutė
„Måneskin“ koncertas Vilniuje buvo ne tik muzikinis, bet ir socialinis bei kultūrinis įvykis. Grupė į sceną grąžino tai, ką rokas buvo šiek tiek pamiršęs – pavojingumo, seksualumo ir laisvės pojūtį.
Jų įvaizdis – tai odos, vinilo, korsetų, aukštakulnių ir ryškaus makiažo triumfas. Tai modernus glam roko atgimimas, primenantis Davidą Bowie, T. Rex ar ankstyvuosius „Queen“. Bet tai nėra tik kopija. „Måneskin“ perima šią estetiką ir naudoja ją kalbėti apie šiandienos temas: lyties tapatybės fluidiškumą, kūno pozityvumą ir laisvę mylėti, ką nori.
Vilniaus publikoje tai buvo akivaizdu. Daugybė jaunų žmonių atėjo į koncertą pasipuošę, eksperimentuodami su savo išvaizda, jausdamiesi saugūs ir laisvi būti savimi. „Måneskin“ koncertas tapo saugia erdve saviraiškai. Tai buvo naktis, kai niekas neteisė tavęs dėl to, kaip atrodai ar ką dėvi. Svarbiausia buvo energija ir meilė muzikai.
Atsiliepimai po koncerto: Ką kalbėjo Vilnius?
Kitą rytą po koncerto socialiniai tinklai sprogo. Vilniaus (ir visos Lietuvos) gyventojai dalinosi vaizdo įrašais, nuotraukomis ir įspūdžiais. Dominuojantis žodis buvo „energija“.
Daugelis rašė, kad tai buvo geriausias koncertas jų gyvenime. Kiti pabrėžė neįtikėtiną grupės profesionalumą ir atsidavimą. „Jie grojo taip, lyg tai būtų paskutinis koncertas jų gyvenime“, – rašė vienas gerbėjas. „Mano kojos vis dar skauda nuo šokinėjimo, o balsas dingo nuo rėkimo, bet buvo verta šimtu procentų“, – antrino kitas.
Koncertas sukėlė ir tai, ką fanai vadina „post-koncertine depresija“ – jausmą, kai po tokio stipraus emocinio užtaiso grįžti į kasdienybę atrodo neįmanoma. Tai tik įrodo, kokį stiprų poveikį turėjo šis pasirodymas.
Ar Måneskin sugrįš? Vilniaus viltys
„Måneskin“ pasirodymas Vilniuje neabejotinai tapo vienu ryškiausių 2023 metų muzikinių įvykių Lietuvoje. Jie atvežė ne tik savo hitus, bet ir žinutę – rokas gyvas, laisvė yra vertybė, o autentiškumas visada nugali.
„Compensa“ salė buvo sausakimša, o energija liejosi per kraštus. Akivaizdu, kad grupė turi milžinišką gerbėjų bazę Lietuvoje. Po tokio sėkmingo koncerto, klausimas yra ne „ar“ jie sugrįš, o „kada“ ir „kur“.
Logiškas kitas žingsnis būtų didesnė arena – Kauno „Žalgirio“ arena ar net vasaros pasirodymas Vilniaus Vingio parke. Lietuva įrodė, kad yra išsiilgusi tikro, galingo ir nesuvaidinto rokenrolo. O „Måneskin“ įrodė, kad jie yra būtent ta grupė, kuri gali numalšinti šį troškulį.
Iki kito karto, Måneskin. Vilnius jūsų lauks.