Pastarieji keleri metai Lietuvos gyventojams, turintiems būsto ar kitokių paskolų su kintamosiomis palūkanomis, priminė amerikietiškus kalnelius. Ilgą laiką buvęs neigiamas ir tarsi pamirštas, terminas EURIBOR staiga šovė į viršų, priversdamas tūkstančius namų ūkių iš naujo planuoti savo biudžetus. Fraze „EURIBOR šiandien“ tapo viena dažniausiai ieškomų finansų skiltyse, o jos reikšmė – nebe teorinė, o labai praktiška ir kasdienė.
Kas iš tiesų yra tas EURIBOR? Kodėl jis taip smarkiai svyruoja ir, svarbiausia, kaip jo pokyčiai „šiandien“ veikia kiekvieną iš mūsų – nuo turinčiojo būsto paskolą iki taupančiojo indėlyje? Šiame išsamiame straipsnyje gilinamės į EURIBOR esmę, jo istorinius pokyčius, dabartinę situaciją ir ateities prognozes.
Kas yra EURIBOR ir kodėl jis toks svarbus?
EURIBOR – tai Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. Euro Interbank Offered Rate). Paprasčiau tariant, tai yra vidutinės palūkanos, už kurias didieji Europos bankai yra pasirengę skolinti pinigus (eurus) vieni kitiems.
Pagalvokite apie tai kaip apie didmeninę pinigų kainą bankams. Kai bankui prireikia lėšų (pavyzdžiui, kad galėtų jas paskolinti jums būstui), jis gali pasiskolinti iš kito banko. Kaina, kurią jis moka už šią paskolą, ir yra EURIBOR. Natūralu, kad kaina, už kurią bankas skolina jums, bus didesnė – ji susidės iš šios didmeninės kainos (EURIBOR) ir banko antkainio, vadinamo marža.
Jūsų būsto paskolos sutartyje greičiausiai matote formulę: Palūkanos = Banko marža + EURIBOR.
- Banko marža yra fiksuota dalis (pvz., 2%), dėl kurios susitarėte pasirašydami sutartį. Ji nekinta visą paskolos laikotarpį (nebent sutartį keistumėte).
- EURIBOR yra kintama dalis. Ji periodiškai perskaičiuojama (apie tai – vėliau) ir tiesiogiai lemia jūsų mėnesinės įmokos dydį.
Būtent todėl „EURIBOR šiandien“ yra taip aktualu. Jei EURIBOR kyla, kyla ir jūsų įmoka, net jei jūsų asmeninė finansinė padėtis ar sutartis su banku nesikeitė.
Skirtingi EURIBOR terminai: 3, 6 ar 12 mėnesių?
Tikriausiai pastebėjote, kad EURIBOR nėra vienas skaičius. Dažniausiai linksniuojami 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 12 mėnesių EURIBOR. Šie terminai nurodo, kokiam laikotarpiui bankai skolinasi pinigus tarpusavyje.
Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų sutarčių yra susietos su 3 mėnesių arba 6 mėnesių EURIBOR. Ką tai reiškia jums?
- Jei jūsų paskola susieta su 3 mėn. EURIBOR, jūsų palūkanų norma (o kartu ir įmoka) bus perskaičiuojama kas 3 mėnesius, atsižvelgiant į tuo metu galiojančią EURIBOR reikšmę.
- Jei jūsų paskola susieta su 6 mėn. EURIBOR, perskaičiavimas vyks rečiau – kas pusę metų.
Kuris variantas geresnis? Tai priklauso nuo situacijos:
- Kai EURIBOR kyla: Turintys 6 mėn. EURIBOR terminą pokytį pajunta lėčiau. Pavyzdžiui, jei palūkanos perskaičiuojamos sausį ir liepą, o EURIBOR pradėjo kilti vasarį, jūs dar iki liepos mokėsite senąją, mažesnę, įmoką. Tačiau kai liepą įvyks perskaičiavimas, šuolis bus didesnis. Turintys 3 mėn. EURIBOR pokyčius jaučia greičiau ir dažniau, bet jie būna nuosaikesni.
- Kai EURIBOR krenta: Situacija apsiverčia. Turintys 3 mėn. EURIBOR greičiau pajus palengvėjimą ir pradės mokėti mažesnes įmokas. Turintys 6 mėn. EURIBOR džiaugsmo turės palaukti ilgiau, iki kito perskaičiavimo datos.
Istoriškai 6 mėnesių EURIBOR dažnai būna šiek tiek aukštesnis nei 3 mėnesių, nes ilgesnis skolinimo terminas paprastai reiškia didesnę riziką (arba didesnį užtikrintumą) skolintojui. Lietuvoje 6 mėnesių terminas yra itin populiarus pasirinkimas.
Istorinė kelionė: Nuo neigiamo absurdo iki skausmingo pabudimo
Kad suprastume, kodėl „EURIBOR šiandien“ kelia tiek daug emocijų, turime pažvelgti į netolimą praeitį. Daugiau nei septynerius metus, maždaug nuo 2015 m. iki 2022 m. vidurio, mes gyvenome neįprastoje finansinėje realybėje – neigiamo EURIBOR eroje.
Aukso amžius? Ką reiškė neigiamas EURIBOR?
Taip, jūs perskaitėte teisingai – neigiamas. Tai reiškė, kad bankai, skolindamiesi vieni iš kitų, teoriškai turėjo… susimokėti už pinigų laikymą. Praktikoje tai reiškė, kad „didmeninė“ pinigų kaina buvo mažesnė už nulį.
Kaip tai atrodė paskolos gavėjui? Tarkime, jūsų banko marža buvo 2%, o 6 mėn. EURIBOR buvo -0,5%. Jūsų reali palūkanų norma būdavo: 2% + (-0,5%) = 1,5%.
Lietuvos bankai taikė praktiką, vadinamą „nulio grindimis“ (angl. zero floor) – net jei EURIBOR buvo neigiamas, kintamoji dalis būdavo prilyginama nuliui. Taigi, jūsų palūkanos būdavo tiesiog lygios banko maržai, pvz., 2%. Tai buvo neįtikėtinai pigių paskolų metas. Būtent šiuo laikotarpiu NT rinka klestėjo, o žmonės drąsiai skolinosi, nes paskolų aptarnavimas kainavo rekordiškai mažai.
Šią situaciją dirbtinai palaikė Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris, siekdamas paskatinti vangų Europos ekonomikos augimą ir kovoti su per maža infliacija (defliacija), nustatė neigiamas bazines palūkanų normas ir vykdė pinigų spausdinimo (kiekybinio skatinimo) politiką.
Šokas ir realybė: Kodėl EURIBOR 2022-2023 m. pakilo į neregėtas aukštumas?
Viskas apsivertė aukštyn kojomis 2022 metais. Pagrindinis kaltininkas – infliacija. Po pandemijos sutrikusios tiekimo grandinės, energetinių išteklių krizė, kurią dar labiau paaštrino Rusijos karas Ukrainoje, lėmė rekordinį kainų augimą visoje euro zonoje, įskaitant Lietuvą.
Europos Centrinis Bankas, kurio pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą (t. y., infliaciją arti 2%), turėjo reaguoti. Vienintelis jo turimas ginklas prieš infliaciją – kelti bazines palūkanų normas. Ką tai reiškia?
ECB nustato kainą, už kurią komerciniai bankai gali pasiskolinti pinigų iš paties centrinio banko. Kai ECB šią kainą pakelia, pinigai automatiškai pabrangsta visiems. EURIBOR beveik idealiai seka ECB bazinių palūkanų pokyčius.
Nuo 2022 m. liepos ECB palūkanų normas kėlė precedento neturinčiu greičiu. Ir EURIBOR, žinoma, kilo kartu. 6 mėnesių EURIBOR, kuris 2022 m. pradžioje vis dar buvo neigiamas (apie -0,5%), 2023 m. rudenį jau siekė apie 4%. Tai – milžiniškas šuolis.
Poveikis Lietuvos gyventojams: Ką reiškia 4% EURIBOR?
Šis pokytis tapo skausmingu realybės patikrinimu tūkstančiams Lietuvos šeimų. Pažiūrėkime, kaip tai atrodo praktiškai.
Būsto paskolos: skaičiuojame praradimus
Tarkime, jauna šeima 2021 metais paėmė 150 000 eurų būsto paskolą 30 metų laikotarpiui. Banko marža – 2%. Tuo metu 6 mėn. EURIBOR buvo artimas nuliui (arba neigiamas), taigi jų bendra palūkanų norma buvo apie 2%.
- Mėnesio įmoka (esant 2% palūkanų): ~554 eurai.
Dabar, 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pradžioje, kai 6 mėn. EURIBOR pasiekė ~4% piką, jų bendra palūkanų norma tapo: 2% (marža) + 4% (EURIBOR) = 6%.
- Nauja mėnesio įmoka (esant 6% palūkanų): ~899 eurai.
Skirtumas – 345 eurai per mėnesį. Tai daugiau nei 4100 eurų papildomų išlaidų per metus vien palūkanoms. Daugeliui namų ūkių tai tapo didžiuliu iššūkiu, reikalaujančiu peržiūrėti visus kitus pirkinius, atostogas ar taupymo planus.
Šis pavyzdys iliustruoja, kodėl „EURIBOR šiandien“ yra ne tik finansinis terminas, bet ir socialinis reiškinys, tiesiogiai veikiantis žmonių gerovę ir vartojimo įpročius.
O kaip indėliai? Ar bankai dosnūs?
Logika sako, kad jei bankams brangiau skolintis, jie turėtų daugiau mokėti ir už gyventojų indėlius. Juk indėlis – tai jūsų paskola bankui. Ir iš tiesų, palūkanos už terminuotuosius indėlius taip pat pakilo iš nulinių ar artimų nuliui reikšmių.
Tačiau čia pastebimas disbalansas. Nors EURIBOR pakilo iki 4%, palūkanos už indėlius kilo lėčiau ir ne taip smarkiai. Dažnai jos siekė 3% ar 3,5%. Šis skirtumas tarp to, ką bankas gauna už paskolas, ir to, ką moka už indėlius, yra vadinamas grynąja palūkanų marža – tai yra vienas pagrindinių bankų pelno šaltinių. Dėl šio disbalanso kilo daug diskusijų viešojoje erdvėje, o kai kurios šalys, įskaitant Lietuvą, net svarstė (ir įvedė) laikinus bankų solidarumo mokesčius.
Poveikis verslui ir ekonomikai
Aukštas EURIBOR veikia ne tik gyventojus, bet ir verslą. Įmonėms, turinčioms paskolų investicijoms ar apyvartinėms lėšoms, finansavimas taip pat smarkiai pabrango. Tai reiškia:
- Mažiau investicijų: Įmonės atideda plėtros projektus, nes skolinimasis tapo per brangus.
- Lėtesnis atlyginimų augimas: Didesnės palūkanų sąnaudos mažina įmonių pelną, todėl lieka mažiau erdvės kelti atlyginimus.
- Aukštesnės kainos: Dalis padidėjusių finansavimo kaštų perkeliama galutiniam vartotojui – t. y., mums visiems – per prekių ir paslaugų kainas.
Trumpai tariant, aukštas EURIBOR veikia kaip ekonomikos stabdys. Būtent to ir siekia ECB – stabdydamas ekonomiką, jis mažina paklausą ir taip numuša infliaciją.
„EURIBOR šiandien“: Kokia situacija dabar ir ko tikėtis ateityje?
Po spartaus augimo 2022-2023 metais, pasiekus pikus (apie 4%), EURIBOR normos pradėjo stabilizuotis ir netgi rodyti pirmuosius mažėjimo ženklus. Kas tai lemia?
Rinka ir analitikai visada žiūri į priekį. Infliacijai euro zonoje pradėjus lėtėti ir artėti prie ECB tikslo (2%), rinkos dalyviai pradėjo tikėtis, kad ECB nebekels palūkanų normų, o netrukus pradės jas mažinti.
EURIBOR dažnai į šiuos lūkesčius sureaguoja anksčiau nei pats ECB priima oficialų sprendimą. Jei rinka tiki, kad ECB mažins palūkanas po 6 mėnesių, tai 6 mėnesių EURIBOR pradės kristi jau „šiandien“.
Prognozės: Ar grįšime į neigiamą teritoriją?
Absoliuti dauguma ekonomistų sutaria – ne. Bent jau ne artimiausioje ateityje. Neigiamos palūkanos buvo anomalija, skirta kovoti su defliacijos grėsme.
Dabartinis konsensusas yra toks, kad EURIBOR normos palaipsniui mažės, tačiau stabilizuosis „normalesniame“ lygmenyje. Kas yra „normalu“? Tikėtina, kad tai galėtų būti 2% – 2,5% ribos. Tai vis dar gerokai daugiau nei nulis, bet jau nebe 4%.
Ką tai reiškia paskolų turėtojams? Tikėtina, kad didžiausias skausmas jau praeityje, ir per ateinančius metus paskolų įmokos turėtų palaipsniui mažėti. Tačiau jos greičiausiai niekada nebegrįš į tą „auksinį“ lygį, koks buvo 2015-2021 metais.
Ką daryti, jei paskolos įmoka tapo nepakeliama?
Staigus EURIBOR šuolis daugeliui tapo finansinio atsparumo testu. Jei jaučiate, kad įmokos tapo našta, svarbu veikti, o ne slėpti galvą smėlyje.
1. Fiksuotos palūkanos: Ar verta?
Kai EURIBOR kyla, kyla pagunda fiksuoti palūkanas, pavyzdžiui, 5 metams. Tai suteikia stabilumo – jūs tiksliai žinosite, kokia bus jūsų įmoka.
Tačiau yra „bet“. Bankas siūlys fiksuotas palūkanas ne pagal tai, koks „EURIBOR šiandien“, o pagal tai, koks jis, banko manymu, bus ateityje. Paprastai bankas „apsidraudžia“ ir pasiūlo normą, kuri yra aukštesnė už dabartinę kintamąją. Pavyzdžiui, jei kintamos palūkanos (su marža) dabar yra 5,5%, bankas gali pasiūlyti fiksuoti jas ties 5% riba.
Kada verta? Jei esate pačiame pike ir tikimasi normų mažėjimo (kaip dabar), fiksuoti palūkanas gali būti ne pats geriausias metas – jūs „užsifiksuosite“ aukštas palūkanas, o tuo metu kintamosios gali pradėti mažėti. Fiksuoti palūkanas labiausiai apsimoka tada, kai jos yra žemumos – bet tada to daryti niekas nenori.
2. Perfinansavimas
Galbūt kitas bankas gali pasiūlyti geresnę maržą? Nors EURIBOR visiems vienodas, maržos skiriasi. Verta pasidomėti kitų bankų pasiūlymais. Net 0,2% mažesnė marža per visą paskolos laikotarpį gali sutaupyti tūkstančius eurų. Tiesa, perfinansavimas kainuoja (sutarties mokesčiai, turto vertinimas, notaras), todėl reikia skaičiuoti, ar tai atsipirks.
3. Derybos su savo banku
Pirmas žingsnis – kalbėtis su savo banku. Galbūt galite laikinai atidėti paskolos dalies mokėjimą (mokėti tik palūkanas) arba prailginti paskolos terminą. Tai padidins bendrą sumokamų palūkanų sumą per visą laikotarpį, bet sumažins mėnesio įmoką „čia ir dabar“.
4. Finansinė pagalvė
Ši krizė dar kartą įrodė, kad finansinė pagalvė (sukauptos 3-6 mėnesių išlaidų dydžio santaupos) yra būtina. Ji leidžia išgyventi tokius šokus nepatiriant panikos.
Griauname mitus apie EURIBOR
Aplink EURIBOR sklando daug mitų. Paneikime kelis populiariausius.
Mitas 1: „Bankas pats sugalvoja EURIBOR ir jį kelia, kada nori.“
Faktas: Netiesa. EURIBOR nustato nepriklausoma institucija – Europos pinigų rinkų institutas (EMMI), remdamasis didžiausių Europos bankų pateikiamais duomenimis. Jūsų bankas Lietuvoje tam tiesioginės įtakos neturi. Jis tik taiko oficialiai paskelbtą normą.
Mitas 2: „Mano banko marža yra 2%, o EURIBOR 4%. Bankas iš manęs uždirba 6%.“
Faktas: Netiesa. Bankas iš jūsų uždirba tik savo maržą (tuos 2%). EURIBOR dalį (tuos 4%) bankas, paprastai tariant, pats sumoka rinkai (arba ECB), iš kurios skolinasi pinigus. Bankas yra tik tarpininkas.
Mitas 3: „VILIBOR buvo geriau.“
Faktas: Iki euro įvedimo Lietuvoje turėjome VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma litams). Ji veikė panašiu principu. Tačiau VILIBOR buvo nustatomas mažoje, nelikvidžioje rinkoje (keli Lietuvos bankai), todėl buvo labiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir svyravimams. EURIBOR yra nustatomas milžiniškoje euro zonos rinkoje, todėl yra kur kas stabilesnis ir objektyvesnis rodiklis.
Išvada: Finansinis raštingumas – geriausias skydas
EURIBOR yra tarsi ekonomikos sveikatos barometras. Jo kilimas buvo skausmingas, bet neišvengiamas atsakas į infliacijos gaisrą. Dabar, kai gaisras prigeso, barometras rodo situacijos normalizavimąsi.
Svarbiausia pamoka, kurią turime išmokti – pigių pinigų amžius baigėsi. Imant paskolą, ypač su kintamosiomis palūkanomis, būtina visada įvertinti ne tik tai, kiek mokate „šiandien“, bet ir tai, kiek tektų mokėti, jei EURIBOR pakiltų 1, 2 ar 4 procentiniais punktais. Finansinis raštingumas ir atsargus planavimas yra geriausias skydas nuo bet kokių ateities EURIBOR audrų.