Anykščiai – tai ne tik miestas Lietuvos šiaurės rytuose, prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Tai vieta, kurioje, atrodo, telpa visa Lietuvos siela – nuo pagoniškų legendų ir šventų girių ošimo iki modernaus meno ir aktyvaus laisvalaikio. Tai kraštas, įkvėpęs ne vieną tautos genijų, ir šiandien tebemokantis stebinti, raminti ir įkvėpti kiekvieną, atvėrusį jam savo širdį. Kelionė į Anykščius – tai ne tik geografinis atradimas, bet ir dvasinė patirtis, leidžianti giliau pajusti, ką reiškia būti lietuviu.
Legendomis apipinta pradžia ir istorijos vingiai
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Anykščiai paminėti dar 1442 metais, tačiau krašto istorija siekia kur kas gilesnius laikus. Manoma, kad vietovardis kilęs nuo mažo, bet sraunaus Anykštos upelio. Pasak vienos iš legendų, kadaise gyvenusi mergina, vardu Anykšta, kuri, gelbėdamasi nuo persekiotojų, pasivertė upe. Kita legenda pasakoja apie motiną, kuri, ieškodama pradingusio sūnaus, vis klausinėjo „Ar ne anys čia?“, ir iš šių žodžių ilgainiui atsirado miesto pavadinimas.
Per šimtmečius Anykščiai matė ir didingų, ir tragiškų įvykių. Miestas kentėjo nuo karų, gaisrų ir maro, tačiau kaskart atgimdavo tarsi feniksas iš pelenų. Didelę reikšmę miesto augimui turėjo XVI amžiuje suteiktos Magdeburgo teisės, pavertusios Anykščius svarbiu prekybos ir amatų centru. Tačiau tikrasis Anykščių aukso amžius prasidėjo XIX amžiuje, kai šis kraštas tapo lietuvių literatūros lopšiu.
Literatūrinė Anykščių dvasia: Baranauskas, Biliūnas ir kiti
Neįmanoma kalbėti apie Anykščius, nepaminėjus Antano Baranausko ir jo nemirtingos poemos „Anykščių šilelis“. Būtent čia, gimtojoje žemėje, įkvėptas šimtamečių medžių ošimo ir gamtos grožio, vyskupas sukūrė kūrinį, tapusį lietuvių tautos himnu gamtai. Šiandien A. Baranausko klėtelė, kurioje, kaip manoma, ir gimė pirmosios poemos eilutės, yra viena lankomiausių vietų mieste. Tai autentiška XIX amžiaus aukštaičių sodyba, leidžianti prisiliesti prie poeto buities ir pajusti anų laikų dvasią.
Visai netoli, ant kalnelio, stovi raudonų plytų Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje. Jos bokštai, siekiantys net 79 metrų aukštį, tapo neatsiejama miesto panoramos dalimi. Užlipus į apžvalgos aikštelę, įrengtą viename iš bokštų, atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į miestą, Šventosios upės vingius ir legendomis apipintą Anykščių šilelį. Tai puiki proga pamatyti kraštą iš paukščio skrydžio ir suprasti, kodėl A. Baranauskas jį taip mylėjo.
Kitas Anykščių literatūrinis švyturys – Jonas Biliūnas. Jo apsakymuose atsispindi jautri siela, meilė gimtajam kraštui ir paprastam žmogui. Netoli miesto, ant Liudiškių kalvos, stūkso J. Biliūno kapas-paminklas „Laimės žiburys“, tapęs ne tik rašytojo atminimo, bet ir vilties bei siekių simboliu. Pasakojama, kad norint, jog išsipildytų troškimai, reikia apeiti paminklą tris kartus ir paliesti jo viršūnę. Ar tai tiesa, ar tik graži legenda – spręsti jums, tačiau vieta išties magiška ir verčianti susimąstyti.
Anykščiai – tai ir rašytojos Bronės Buivydaitės, pirmojo lietuviško romano autorės, tėviškė. Jos muziejus, įkurtas name, kuriame ji gyveno, atveria duris į XX amžiaus pradžios inteligentijos pasaulį. Anykščių kraštas įkvėpė ir daugybę kitų kūrėjų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Gamtos stebuklai: nuo Puntuko akmens iki Medžių lajų tako
Anykščių apylinkės – tai tikras rojus gamtos mylėtojams. Čia įkurtas Anykščių regioninis parkas, saugantis unikalius gamtos ir kultūros paveldo objektus. Vienas garsiausių – Puntuko akmuo, antras pagal dydį riedulys Lietuvoje. Apipintas legendomis apie velnią, nešusį jį ant Anykščių bažnyčios, bet, gaidžiui pragydus, pametusį, Puntukas traukia ne tik smalsuolius, bet ir istorijos entuziastus. Juk būtent šiame akmenyje iškalti legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai.
Visai šalia Puntuko, Anykščių šilelyje, vingiuoja Medžių lajų takas – unikalus statinys, leidžiantis pasivaikščioti medžių viršūnių lygyje. Pakilus į 34 metrų aukščio bokštą, atsiveria nepakartojama panorama, o pats pasivaikščiojimas taku, besidriekiančiu 300 metrų, dovanoja neįtikėtiną jausmą – tarsi sklandytum virš miško. Tai viena populiariausių ir labiausiai fotografuojamų vietų ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Takas pritaikytas ir žmonėms su negalia, tad gamtos grožiu gali mėgautis visi.
Šventosios upė – dar vienas Anykščių krašto perlas. Jos vingiai, ramios atabrados ir sraunios rėvos vilioja vandens turizmo mėgėjus. Plaukimas baidarėmis ar kanojomis Šventąja – puikus būdas atsipalaiduoti, pasigrožėti pakrančių gamta ir pajusti visišką ramybę. Upės pakrantėse gausu stovyklaviečių, kuriose galima apsistoti su palapinėmis ir praleisti vakarą prie laužo.
Verta aplankyti ir Karalienės liūną – nedidelį, bet gilų ir paslaptingą ežerėlį, tyvuliuojantį miškų apsuptyje. Legenda byloja, kad čia nuskendo karalienė, o jos vardu ir pavadintas šis vandens telkinys. Vieta išties mistiška ir raminanti, puikiai tinkanti trumpam atokvėpiui gamtoje.
Pramogos ir atradimai visai šeimai
Anykščiai – tai ne tik istorija ir gamta. Miestas siūlo gausybę pramogų ir aktyvaus laisvalaikio galimybių. Viena iš jų – Siaurukas, arba Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Tai unikalus technikos paveldo objektas, vis dar veikiantis ir kviečiantis į nepamirštamą kelionę. Važiuodami autentiškais vagonais, traukiamais garvežio, galėsite grožėtis Aukštaitijos kraštovaizdžiu, dalyvauti teatralizuotose programose ir net tapti „plėšikų“ auka. Tai puiki pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Ieškantiems aštresnių pojūčių, Anykščiuose veikia vasaros rogučių trasa. Leisdamiesi nuo kalno specialiais vežimėliais, galėsite patirti greičio ir adrenalino antplūdį, o trasos vingiai ir posūkiai neleis nuobodžiauti. Šalia įsikūręs ir nuotykių parkas, siūlantis įvairaus sudėtingumo trasas medžiuose.
Žirgų mylėtojams duris atveria Arklio muziejus Niūronyse. Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje, kuriame galima susipažinti su arklio istorija, jo reikšme lietuvių gyvenime ir net pajodinėti ar pasivažinėti karieta. Muziejaus teritorijoje rengiamos tradicinės šventės, demonstruojami senieji amatai, todėl apsilankymas čia virsta tikra kelione laiku.
Meno gerbėjų laukia Angelų muziejus, kuriame surinkta gausi angelų skulptūrų ir paveikslų kolekcija. Tai šviesi ir jauki vieta, dovanojanti ramybę ir teigiamas emocijas. Taip pat verta užsukti į Sakralinio meno centrą, įsikūrusį buvusioje sinagogoje, kur eksponuojami vertingi meno kūriniai ir rengiamos parodos.
Po dienos, kupinos įspūdžių, galima atsipalaiduoti viename iš SPA centrų ar tiesiog pasivaikščioti sutvarkyta Šventosios upės krantine, pasigrožėti tiltu, vakare nušvintančiu įvairiomis spalvomis. Anykščiai garsėja ir savo kulinariniu paveldu – būtinai paragaukite vietinių sūrių, duonos ir, žinoma, Anykščių vyno, gaminamo iš vietos uogų ir vaisių.
Anykščiai – vieta, į kurią norisi sugrįžti
Anykščiai – tai miestas, kuris sugeba suderinti ramybę ir veržlumą, gilią istoriją ir modernias pramogas, gamtos didybę ir žmogaus kūrybos genijų. Tai vieta, kurioje kiekvienas atranda kažką sau: istorijos mėgėjas – legendomis apipintas vietas, literatūros gerbėjas – įkvėpimo šaltinius, gamtos mylėtojas – nepaliestus miškus ir upių vingius, o aktyvaus laisvalaikio entuziastas – gausybę pramogų.
Aplankę Anykščius vieną kartą, neabejotinai norėsite čia sugrįžti. Nes šis kraštas turi magišką savybę – jis palieka pėdsaką sieloje. Tai vieta, kurioje galima sulėtinti tempą, įsiklausyti į gamtos garsus, prisiliesti prie tautos šaknų ir iš naujo atrasti save. Anykščiai – tai ne tik kelionės tikslas, tai patirtis, kuri praturtina ir įkvepia. Tai mažas Lietuvos kampelis su didele širdimi, laukiantis kiekvieno, norinčio pamatyti, pajusti ir suprasti tikrąją Lietuvos dvasią.