Ar pamenate laikus, kai norint sumokėti mokesčius, pervesti pinigus giminaičiui ar tiesiog pasitikrinti sąskaitos likutį reikėdavo fiziškai keliauti į banko skyrių, laukti eilėje ir bendrauti su darbuotoju per stiklinę pertvarą? Daugeliui jaunesnės kartos atstovų tai gali skambėti kaip pasakojimas iš tolimos praeities. Šiandien vos keliais mygtukų paspaudimais išmaniajame telefone galime atlikti operacijas, kurios anksčiau atimdavo valandų valandas. Tai – bankų skaitmenizacijos rezultatas. Šis procesas iš esmės pakeitė ne tik mūsų finansinius įpročius, bet ir pačią bankininkystės sampratą, paversdamas ją prieinamesne, greitesne ir labiau pritaikyta individualiems poreikiams. Tačiau kas iš tikrųjų slypi po šiuo terminu? Ar tai tik patogios mobiliosios programėlės, ar kur kas gilesnė transformacija, apimanti dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis ir naujos kartos saugumo sprendimus? Pasinerkime į skaitmeninės bankininkystės pasaulį ir išsiaiškinkime, kaip ši revoliucija keičia mūsų gyvenimus čia, Lietuvoje.
Kas yra bankų skaitmenizacija? Daugiau nei tik internetinė bankininkystė
Dažnai, kalbėdami apie bankų skaitmenizaciją, apsiribojame internetinės bankininkystės ar mobiliųjų programėlių sąvokomis. Tačiau tai tėra ledkalnio viršūnė. Iš tiesų, skaitmenizacija – tai fundamentalus banko veiklos modelio perkeitimas, integruojant skaitmenines technologijas į visus procesus: nuo klientų aptarnavimo ir vidinių operacijų iki rizikos valdymo ir naujų produktų kūrimo. Tai holistinis požiūris, kurio centre – klientas ir jo patirtis.
Šis procesas apima kelias pagrindines kryptis:
- Klientų sąsajos skaitmenizavimas: Tai apima ne tik patogias ir intuityvias interneto banko platformas bei mobiliąsias programėles, bet ir galimybę tapti klientu nuotoliniu būdu, pateikti paraiškas paskolai gauti be vizito į skyrių, gauti momentinius atsakymus iš virtualių asistentų (angl. chatbots) ar net sudaryti draudimo sutartis. Viskas, ką anksčiau darėme banko skyriuje, dabar persikelia į skaitmeninę erdvę.
- Vidinių procesų automatizavimas: Daugybė operacijų, kurias anksčiau rankiniu būdu atlikdavo darbuotojai – nuo duomenų suvedimo iki kreditingumo vertinimo – dabar yra automatizuojamos. Pasitelkiant robotizuotą procesų automatizavimą (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmus, bankai gali veikti kur kas efektyviau, sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir pagreitinti sprendimų priėmimą.
- Duomenų analitika ir personalizavimas: Bankai kaupia milžiniškus kiekius duomenų apie savo klientų finansinius įpročius. Šiuolaikinės technologijos leidžia šiuos duomenis analizuoti ir jų pagrindu kurti individualizuotus pasiūlymus. Pavyzdžiui, bankas gali pastebėti, kad dažnai perkate lėktuvų bilietus, ir pasiūlyti jums kelionių draudimą ar kredito kortelę su palankiomis sąlygomis atsiskaityti užsienyje. Tai naudinga abiem pusėms: klientas gauna aktualų pasiūlymą, o bankas – padidina pardavimus.
- Atviroji bankininkystė (angl. Open Banking): Tai viena svarbiausių pastarųjų metų inovacijų, įtvirtinta Europos Sąjungos Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2). Ji įpareigoja bankus, gavus kliento sutikimą, saugiai dalytis jo sąskaitų duomenimis su trečiosiomis šalimis – dažniausiai finansinių technologijų (FinTech) įmonėmis. Tai leidžia kurti naujas paslaugas, pavyzdžiui, programėles, kuriose galite matyti visų savo sąskaitų likučius iš skirtingų bankų vienoje vietoje, gauti asmeninio biudžeto valdymo rekomendacijas ar palankesnius paskolų pasiūlymus.
Nauda klientui: patogumas, greitis ir asmeninis požiūris
Didžiausią skaitmenizacijos naudą, be abejonės, pajuto bankų klientai. Kasdienės finansinės operacijos tapo neįtikėtinai paprastos ir greitos. Pamirškite popierinius pavedimų ruošinius – šiandien pinigus pervesti galime vos per kelias sekundes, naudojant gavėjo telefono numerį. Pametėte kortelę? Nebereikia skambinti į banką ir laukti, kol jus sujungs su operatoriumi – kortelę galima akimirksniu užblokuoti mobiliojoje programėlėje.
Skaitmenizacija taip pat panaikino geografines ribas. Gyvenant atokiame Lietuvos kampelyje ar keliaujant po pasaulį, visos pagrindinės banko paslaugos yra pasiekiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai ypač svarbu tapo pandemijos metu, kai fizinis kontaktas buvo apribotas, o galimybė tvarkyti finansus nuotoliniu būdu tapo ne prabanga, o būtinybe.
Be patogumo, skaitmenizacija atnešė ir didesnį personalizavimą. Bankai, analizuodami mūsų išlaidų įpročius, gali pasiūlyti būtent mums pritaikytus taupymo planus, investavimo galimybes ar lojalumo programas. Pavyzdžiui, programėlė gali parodyti, kiek šį mėnesį išleidote maistui kavinėse, ir pasiūlyti nustatyti limitą, padėsiantį sutaupyti. Tai – tarsi asmeninis finansų patarėjas jūsų kišenėje.
Galiausiai, skaitmenizacija padidino konkurenciją rinkoje, o tai taip pat naudinga klientams. Atsiradus lankstiems ir inovatyviems „FinTech“ startuoliams bei specializuotiems skaitmeniniams bankams (neobankams), tradiciniai bankai buvo priversti pasitempti: gerinti savo paslaugas, mažinti įkainius ir siūlyti daugiau inovacijų. Vartotojas tapo karaliumi, dėl kurio dėmesio varžosi daugybė paslaugų teikėjų.
Iššūkiai ir galimybės bankams: kova už išlikimą
Nors skaitmenizacija atveria milžiniškas galimybes, ji kelia ir rimtų iššūkių patiems bankams. Transformacijos procesas reikalauja didžiulių investicijų į naujas technologijas, IT infrastruktūros atnaujinimą ir darbuotojų perkvalifikavimą. Bankams tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su jaunomis, lanksčiomis „FinTech“ įmonėmis, kurios nėra suvaržytos senų sistemų palikimo ir gali kurti inovatyvius sprendimus kur kas greičiau ir pigiau.
Vienas didžiausių galvos skausmų – kibernetinis saugumas. Kuo daugiau operacijų persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo daugiau atsiranda ir potencialių grėsmių: nuo duomenų vagysčių ir sukčiavimo (angl. phishing) iki sudėtingų programišių atakų. Bankai privalo nuolat investuoti į pažangiausias saugumo sistemas, diegti kelių faktorių autentifikavimą, biometrinius duomenis (pirštų atspaudus, veido atpažinimo technologijas) ir nuolat šviesti klientus apie galimus pavojus.
Kitas svarbus aspektas – fizinių banko skyrių ateitis. Klientams vis rečiau lankantis skyriuose, bankai optimizuoja savo tinklą, uždaro filialus mažesniuose miesteliuose. Tai sukelia nepatogumų vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie neturi galimybės ar įgūdžių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Ši skaitmeninė atskirtis – rimtas socialinis iššūkis, kurį bankai, bendradarbiaudami su valdžios institucijomis, privalo spręsti, pavyzdžiui, organizuodami skaitmeninio raštingumo mokymus senjorams ar ieškodami alternatyvių paslaugų teikimo formų.
Nepaisant iššūkių, skaitmenizacija atveria bankams ir naujų horizontų. Automatizavus rutinines užduotis, darbuotojai gali daugiau laiko skirti sudėtingesnėms konsultacijoms, kurti didesnę vertę klientui. Duomenų analizė leidžia geriau suprasti rinkos tendencijas ir kurti paklausius produktus. Bendradarbiavimas su „FinTech“ įmonėmis, o ne konkuravimas su jomis, gali tapti raktu į sėkmę, leidžiančiu greitai integruoti inovacijas ir pasiūlyti klientams platų paslaugų spektrą vienoje vietoje.
Ateities horizontai: dirbtinis intelektas, biometrija ir neregima bankininkystė
Bankų skaitmenizacijos kelionė dar tikrai nesibaigė. Ateityje matysime dar įspūdingesnių technologinių sprendimų, kurie pavers finansų valdymą dar paprastesniu ir labiau integruotu į mūsų kasdienybę.
Dirbtinis intelektas taps neatsiejama bankininkystės dalimi. Jis ne tik teiks personalizuotus patarimus, bet ir padės valdyti riziką, realiu laiku aptikti sukčiavimo atvejus ir netgi prognozuoti kliento finansinius poreikius ateityje. Įsivaizduokite, kad jūsų banko programėlė, išanalizavusi jūsų pajamas ir išlaidas, automatiškai atideda tam tikrą sumą į taupymo sąskaitą, investuoja dalį lėšų į jūsų rizikos toleranciją atitinkantį fondą ir primena apie artėjančius mokėjimus – visa tai be jūsų tiesioginio įsikišimo.
Biometriniai duomenys taps pagrindiniu tapatybės patvirtinimo įrankiu. Jau dabar naudojame pirštų atspaudus ar veido atpažinimą prisijungdami prie programėlių, tačiau ateityje ši technologija gali pakeisti ir mokėjimo korteles. Balso atpažinimas, akių rainelės skenavimas – visa tai užtikrins ne tik didesnį patogumą, bet ir aukštesnį saugumo lygį.
Galiausiai, vis daugiau kalbama apie „neregimos“ arba „įterptosios“ bankininkystės (angl. invisible/embedded banking) koncepciją. Tai reiškia, kad bankinės paslaugos bus integruotos į kitas platformas ir procesus taip sklandžiai, kad mes jų net nepastebėsime. Pavyzdžiui, pirkdami prekę internetinėje parduotuvėje, galėsite iškart sudaryti išperkamosios nuomos sutartį be jokių papildomų žingsnių ar prisijungimų prie banko. Užsisakant kelionę, draudimas bus pasiūlytas ir aktyvuotas automatiškai. Bankininkystė taps ne vieta, į kurią einame, o funkcija, kuri veikia fone, palengvindama mūsų kasdienius veiksmus.
Bankų skaitmenizacija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra negrįžtamas procesas. Ji keičia žaidimo taisykles, verčia tradicines institucijas adaptuotis ir atveria kelią naujiems, inovatyviems žaidėjams. Nors susiduriame su tokiais iššūkiais kaip kibernetinis saugumas ir skaitmeninė atskirtis, nauda vartotojams – patogumas, greitis, personalizavimas ir didesnis paslaugų prieinamumas – yra akivaizdi. Mūsų piniginė persikėlė į išmanųjį telefoną, o bankas tapo asmeniniu finansų asistentu, pasiekiamu bet kur ir bet kada. Svarbiausia – išmokti naudotis šiomis galimybėmis atsakingai ir saugiai, nes finansų ateitis jau čia, mūsų rankose.