Ar kada nors susimąstėte, kokiame pasaulyje gyvensime po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų? Ar mūsų vaikai ir anūkai kvėpuos švariu oru, gers tyrą vandenį ir džiaugsis tokia pačia gamtos įvairove, kokią turime šiandien? Šie klausimai nėra tušti pamąstymai. Tai – esminiai iššūkiai, su kuriais susiduria visa žmonija. Būtent todėl Jungtinės Tautos, suvokdamos atsakomybę už planetos ir jos gyventojų ateitį, 2015 metais pristatė ambicingą planą – „Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų“. Šios darbotvarkės šerdis – 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT). Tai nėra vien biurokratiniai punktai dokumentuose. Tai – universalus veiksmų planas, skirtas išnaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę visiems. Ir nors planas globalus, jo sėkmė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – nuo sprendimų, kuriuos priimame savo virtuvėje, darbovietėje ar balsuodami rinkimuose čia, Lietuvoje.
Kas gi yra tas „darnus vystymasis“? Paprastais žodžiais tariant, tai toks vystymasis, kuris tenkina dabarties poreikius, nepakenkdamas ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Tai balansas tarp trijų esminių ramsčių: ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos. Negalime siekti ekonominės gerovės beatodairiškai naikindami gamtą. Negalime kalbėti apie ekologiją, ignoruodami milijonus žmonių, gyvenančių skurde. Viskas yra susiję. 17 tikslų ir 169 uždaviniai – tai tarsi detalus žemėlapis, padedantis mums keliauti teisinga kryptimi. Panagrinėkime šiuos tikslus atidžiau, sugrupuodami juos pagal esmines sritis ir pabandydami suprasti, ką jie reiškia mums, Lietuvos gyventojams.
Žmonės: Orumo ir Lygybės Paieškos
Pirmoji ir pati svarbiausia tikslų grupė orientuota į žmones, jų orumą ir gerovę. Tai kova su pačiomis giliausiomis ir skaudžiausiomis problemomis, kurios, deja, vis dar egzistuoja ir mūsų visuomenėje.
- 1 tikslas: Panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje. Nors Lietuva yra aukštų pajamų šalis, skurdo rizika ir socialinė atskirtis išlieka opi problema. Kalbame ne tik apie finansinį nepriteklių, bet ir apie galimybių trūkumą, prastą prieigą prie švietimo, sveikatos apsaugos ar net teisingumo. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, pavyzdžiui, remdami vietos labdaros organizacijas, aukodami maisto bankams ar tiesiog nelikdami abejingi šalia gyvenančio senjoro ar daugiavaikės šeimos vargams.
- 2 tikslas: Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu bei geresnę mitybą ir skatinti darnų žemės ūkį. Pasauliniu mastu tai reiškia kovą su badu. Lietuvoje šis tikslas įgauna kitokį atspalvį – tai siekis užtikrinti, kad visi turėtų prieigą prie sveiko ir kokybiško maisto. Tai taip pat apima maisto švaistymo problemą – statistinis lietuvis per metus išmeta dešimtis kilogramų maisto. Rinkdamiesi vietos ūkininkų produkciją, planuodami pirkinius ir tinkamai laikydami maistą, mes ne tik taupome pinigus, bet ir prisidedame prie tvaresnės maisto sistemos kūrimo.
- 3 tikslas: Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę. Šis tikslas apima viską – nuo kūdikių mirtingumo mažinimo iki psichinės sveikatos stiprinimo. Lietuvai ypač aktualios lėtinių ligų, susijusių su gyvensena, prevencijos, priklausomybių mažinimo ir psichologinės pagalbos prieinamumo temos. Rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata, aktyvus gyvenimo būdas, reguliarūs sveikatos patikrinimai – tai konkretūs žingsniai šio tikslo link.
- 4 tikslas: Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Švietimas yra raktas į geresnę ateitį. Lietuvoje susiduriame su švietimo kokybės atotrūkiu tarp didmiesčių ir regionų mokyklų. Būtina investuoti į mokytojų kvalifikaciją, modernias mokymosi priemones ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, turėtų galimybę atskleisti savo potencialą. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis – tai ne prabanga, o būtinybė nuolat kintančiame pasaulyje.
- 5 tikslas: Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites. Nors Lietuva padarė didelę pažangą, moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis, nepakankamas moterų atstovavimas aukščiausiuose valdymo lygmenyse ir smurto artimoje aplinkoje problema išlieka. Lyčių lygybė nėra „moterų reikalas“ – tai visos visuomenės klestėjimo sąlyga. Pagarba, lygios galimybės darbe ir namuose, nulinė tolerancija smurtui ir priekabiavimui – tai nuostatos, kurias privalome puoselėti kasdien.
- 6 tikslas: Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai tiekiamas tik požeminis, natūraliai švarus vanduo. Tai mūsų didžiulis turtas, kurį privalome saugoti. Tačiau vis dar yra kaimo vietovių, kuriose gyventojai naudojasi šulinių vandeniu, kurio kokybė ne visada atitinka normas. Atsakingas vandens vartojimas, upių ir ežerų taršos mažinimas yra gyvybiškai svarbūs.
Planeta: Mūsų Bendrų Namų Išsaugojimas
Antroji tikslų grupė skirta mūsų planetai – vieninteliams namams, kuriuos turime. Beatodairiškas vartojimas ir gamtos išteklių eikvojimas privedė mus prie klimato krizės slenksčio. Šie tikslai yra bandymas sustoti ir pakeisti kryptį.
- 12 tikslas: Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius. Tai vienas iš pamatinių tikslų, glaudžiai susijęs su daugeliu kitų. Jis kalba apie perėjimą nuo „imk-gamink-išmesk“ modelio prie žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai naudojami kuo ilgiau, o atliekos tampa žaliava. Mums, vartotojams, tai reiškia atsakingesnius sprendimus: pirkti mažiau, bet kokybiškesnių daiktų, taisyti, o ne išmesti, rūšiuoti atliekas, vengti vienkartinio plastiko.
- 13 tikslas: Imtis skubių veiksmų kovai su klimato kaita ir jos padariniais. Klimato kaita nebėra ateities prognozė – tai realybė. Ekstremalūs orų reiškiniai, kylančios temperatūros, besikeičiančios ekosistemos – visa tai jaučiame ir Lietuvoje. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti mažindami savo anglies pėdsaką: rinktis viešąjį transportą, dviratį ar ėjimą pėsčiomis, taupyti energiją namuose, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
- 14 tikslas: Išsaugoti ir darniai naudoti vandenynus, jūras ir jų išteklius. Nors Lietuva turi tik nedidelį Baltijos jūros pakrantės ruožą, šis tikslas mums yra be galo svarbus. Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Eutrofikacija (vandens „žydėjimas“), perteklinė žvejyba, šiukšlės – tai problemos, kurias spręsti galime tik bendromis pastangomis. Atsakingas elgesys paplūdimiuose, cheminių trąšų naudojimo mažinimas žemės ūkyje – viskas galiausiai pasiekia mūsų jūrą.
- 15 tikslas: Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą. Lietuva didžiuojasi savo miškais, pelkėmis ir pievomis. Tai – mūsų biologinės įvairovės lopšys. Šio turto išsaugojimas reikalauja atsakingo miškų kirtimo, invazinių rūšių kontrolės ir natūralių buveinių apsaugos. Lankydamiesi gamtoje, elkimės atsakingai – nepalikime šiukšlių, nekurkime laužų neleistinose vietose, gerbkime laukinę gyvūniją.
Gerovė: Tvarios Ekonomikos Kūrimas
Trečioji grupė apima ekonominius ir infrastruktūrinius aspektus, be kurių neįmanoma tvari ir teisinga visuomenės raida. Tai ne tik apie pinigus, bet ir apie orų darbą, inovacijas ir lygias galimybes visiems.
- 7 tikslas: Užtikrinti visiems prieinamą, patikimą, darnią ir modernią energiją. Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo) yra vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių prioritetų. Tai ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir didina šalies energetinę nepriklausomybę. Kiekvienas gyventojas, investuodamas į saulės elektrinę ant savo stogo ar tiesiog taupydamas elektrą, tampa šios transformacijos dalimi.
- 8 tikslas: Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, našų ir deramą darbą visiems. Deramas darbas – tai ne bet koks darbas. Tai saugi darbo vieta, teisingas atlyginimas, socialinės garantijos ir galimybė tobulėti. Lietuvai svarbu kovoti su nelegaliu darbu, užtikrinti darbuotojų teises, skatinti jaunimo užimtumą ir integruoti į darbo rinką pažeidžiamas grupes.
- 9 tikslas: Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti įtraukią ir tvarią industrializaciją ir diegti inovacijas. Modernūs keliai, greitas internetas, efektyvi pramonė – visa tai yra šalies progreso pagrindas. Tačiau šiandien svarbu, kad visa tai būtų kuriama tvariai – naudojant žaliąsias technologijas, mažinant poveikį aplinkai ir skatinant mokslinius tyrimus bei inovacijas, kurios padėtų spręsti ateities iššūkius.
- 10 tikslas: Mažinti nelygybę šalies viduje ir tarp šalių. Pajamų nelygybė yra viena iš didžiausių Lietuvos socialinių skaudulių. Progresinė mokesčių sistema, adekvatus socialinės paramos dydis, investicijos į regionus – tai priemonės, galinčios sumažinti atskirtį tarp turtingiausių ir skurdžiausių bei tarp didmiesčių ir provincijos.
- 11 tikslas: Paversti miestus ir gyvenvietes įtraukiais, saugiais, atspariais ir darniais. Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena miestuose. Todėl svarbu, kad miestai būtų patogūs gyventi: su efektyviu viešuoju transportu, gausiomis žaliosiomis zonomis, kokybiškomis viešosiomis paslaugomis ir saugia aplinka. Pastatų renovacija, didinant jų energinį efektyvumą, taip pat yra svarbi šio tikslo dalis.
Taika ir Partnerystė: Visuotinės Sėkmės Pamatas
Galiausiai, paskutinė, bet ne mažiau svarbi tikslų grupė primena, kad jokie tikslai nebus pasiekti be taikos, teisingumo ir bendradarbiavimo.
- 16 tikslas: Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes, užtikrinti teisingumą visiems ir kurti efektyvias, atskaitingas ir įtraukias institucijas visais lygmenimis. Stiprios ir skaidrios institucijos, kova su korupcija, nepriklausomi teismai ir pagarba žmogaus teisėms yra demokratinės valstybės pamatas. Lietuvai, perėjusiai sudėtingą valstybingumo atkūrimo kelią, šis tikslas yra ypač gerai suprantamas ir artimas.
- 17 tikslas: Sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti globalią partnerystę darniam vystymuisi. Šis tikslas pabrėžia, kad jokia šalis, jokia organizacija ar individas negali pasiekti šių ambicingų tikslų vienas. Būtinas bendradarbiavimas tarp vyriausybių, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės. Reikalinga tarptautinė partnerystė, dalijimasis žiniomis, technologijomis ir finansiniais ištekliais.
Darnaus vystymosi tikslai nėra utopija. Tai – kelrodė žvaigždė, rodanti kryptį į ateitį, kurioje ekonominė gerovė, socialinė lygybė ir sveika planeta nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, o neatsiejamos visumos dalys. Tai priminimas, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai turi galią. Kiekvienas sutaupytas litras vandens, kiekviena surūšiuota pakuotė, kiekvienas euras, paaukotas kilniam tikslui, kiekvienas tolerancijos ir pagarbos gestas yra mažas žingsnelis dideliame kelyje. Kelias iki 2030-ųjų nėra ilgas, o iššūkiai – milžiniški. Tačiau veikdami kartu – kaip bendruomenė, kaip tauta ir kaip pasaulio piliečiai – galime sukurti ateitį, kuria didžiuotųsi ateinančios kartos.