Darbo ir šeimos derinimas – frazė, kuri daugeliui skamba kaip neįveikiamas rebusas, kasdienis galvosūkis, kurio sprendimas, atrodo, visada slypi kažkur anapus. Tai modernaus gyvenimo maratonas, kuriame bandome būti ir atsidavusiais darbuotojais, ir kantriais tėvais, ir mylinčiais partneriais, ir, jei lieka laiko, tiesiog savimi. Ši nuolatinė žongliravimo būsena, kai vienoje rankoje laikome nebaigtą projektą, o kitoje – karščiuojantį vaiką, tapo kone visuotine patirtimi. Tačiau ar tikrai esame pasmerkti nuolatiniam stresui ir kaltės jausmui? Ar harmonija tarp karjeros ambicijų ir šeimos laimės yra tik graži utopija? Šiame straipsnyje pasinersime giliau į šią temą, panagrinėsime iššūkius, pasidalinsime praktiniais patarimais ir pabandysime įrodyti, kad subalansuotas gyvenimas yra ne misija neįmanoma, o sąmoningų pastangų ir teisingo požiūrio rezultatas.
Kodėl pusiausvyros paieškos tapo tokiu dideliu iššūkiu?
Norint spręsti problemą, pirmiausia reikia suprasti jos šaknis. Dabartinė darbo ir šeimos derinimo krizė nėra atsitiktinumas – tai kelių veiksnių visuma, kuri susiformavo per pastaruosius dešimtmečius. Vienas svarbiausių kaltininkų – technologijos. Išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir nuolatinis interneto ryšys ištrynė anksčiau aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbas nebėra vieta, iš kurios išeiname 17 valandą ir pamirštame iki kito ryto. Dabar jis seka mus visur – į namus, į atostogas, net į vaiko lovą, kai vakare, užuot skaitę pasaką, slapčia tikriname elektroninį paštą.
Prie to prisideda ir ekonominis spaudimas. Daugelyje šeimų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dviejų pajamų modelis tapo ne pasirinkimu, o būtinybe. Siekis užtikrinti finansinį stabilumą, įsigyti būstą, suteikti vaikams geriausią išsilavinimą verčia abu tėvus siekti karjeros, dirbti viršvalandžius ir prisiimti vis daugiau atsakomybių. Tai sukuria nuolatinę įtampą ir konkurenciją ne tik darbo rinkoje, bet ir pačioje šeimoje – konkurenciją dėl laiko ir energijos.
Galiausiai, negalima pamiršti ir socialinių lūkesčių. Gyvename socialinių tinklų eroje, kurioje nuolat matome „tobulo“ gyvenimo fasadus. Atrodo, kad visi aplinkui ne tik sėkmingai kopia karjeros laiptais, bet ir augina genijus, keliauja po pasaulį, sportuoja, gamina gurmaniškus patiekalus ir visuomet atrodo nepriekaištingai. Šis nerealistiškas standartas sukuria milžinišką psichologinį spaudimą ir kaltės jausmą, kai mūsų pačių realybė – su neišplautais indais, bemiegėmis naktimis ir praleistais terminais – atrodo tokia tolima nuo spindinčio idealo.
Pirmas žingsnis į harmoniją: atsisveikinkite su tobulumo mitu
Pati svarbiausia ir galbūt sunkiausia užduotis kelyje į pusiausvyrą yra sąmoningas tobulumo siekio atsisakymas. Tiek vyrams, tiek moterims primetamas „super-herojaus“ vaidmuo – darbe būti nepakeičiamu profesionalu, o namuose – idealiu tėvu ar mama. Tačiau tiesa yra ta, kad super-herojų nebūna. Bandymas aprėpti viską ir visur būti šimtu procentų tobulam veda tiesiai į perdegimą, nerimą ir nuolatinį nepasitenkinimą.
Priimkite „pakankamai gero“ principą. Jūsų vaikas neprisimins, ar grindys buvo išplautos kiekvieną dieną, bet jis tikrai prisimins jūsų kartu praleistą laiką, skaitytas pasakas ar statytas smėlio pilis. Jūsų darbdavys (jei jis protingas) vertins ne praleistų valandų skaičių, o jūsų darbo kokybę ir pasiektus rezultatus. Išmokite atleisti sau už smulkias nesėkmes. Neišvirėte trijų patiekalų vakarienės? Puiku, užsisakykite picą ir paverskite tai smagia šeimos tradicija. Nespėjote atsakyti į visus laiškus? Pasaulis dėl to nesugrius, o rytojus – nauja diena.
Kaltės jausmas yra vienas didžiausių balanso priešų. Kai esate darbe, jaučiatės kalti, kad nesate su šeima. Kai esate su šeima, nerimaujate dėl nebaigtų darbų. Tai užburtas ratas. Užuot graužęsi, stenkitės būti „čia ir dabar“. Kai dirbate, susikoncentruokite į užduotis. Kai leidžiate laiką su artimaisiais, atidėkite telefoną ir pasinerkite į bendravimą visu šimtu procentų. Kokybė, o ne kiekybė, yra raktas į sėkmę abiejose srityse.
Praktinės strategijos, kurios veikia: nuo planavimo iki partnerystės
Atsisakius tobulumo siekio, metas pereiti prie konkrečių veiksmų. Harmonija neatsiranda savaime – ją reikia kurti. Štai keletas patikrintų strategijų, kurias galite pritaikyti savo kasdienybėje.
1. Nubrėžkite aiškias ribas
Kaip minėta, technologijos ištrynė ribas, todėl turime jas nubrėžti patys. Jei dirbate iš namų, turėkite aiškią darbo vietą. Tai gali būti atskiras kambarys ar tiesiog stalo kampas, tačiau tai turi būti erdvė, asocijuojasi tik su darbu. Lygiai taip pat svarbu nusistatyti darbo valandas ir jų laikytis. Pabaigę darbą, išjunkite kompiuterį, nutildykite darbinius pranešimus telefone. Sukurkite ritualą, padedantį „persijungti“ iš darbuotojo į šeimos narį: tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymas ar tiesiog persirengimas patogesniais drabužiais. Šis psichologinis perėjimas yra be galo svarbus.
2. Planuokite protingai
Laiko planavimas yra esminis įgūdis. Tačiau tai nereiškia, kad turite susiplanuoti kiekvieną minutę. Efektyvus planavimas – tai prioritetų nustatymas. Tam puikiai tinka bendras šeimos kalendorius (skaitmeninis ar popierinis), kuriame žymite visų narių svarbiausius įvykius: gydytojų vizitus, būrelius, susitikimus, komandiruotes. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir geriau paskirstyti atsakomybes.
Kartą per savaitę, pavyzdžiui, sekmadienio vakarą, skirkite 15-20 minučių aptarti ateinančios savaitės planus su partneriu. Kas nuveš vaikus į darželį? Kas eis į parduotuvę? Kada turėsite laiko tik sau? Šis trumpas aptarimas gali sutaupyti daugybę streso ir laiko visą savaitę.
Išmokite pasakyti „ne“. Ne visi susitikimai yra būtini, ne visų prašymų turite imtis. Vertinkite savo laiką ir energiją kaip brangiausią resursą. Prieš sutikdami su papildoma užduotimi ar įsipareigojimu, paklauskite savęs: ar tai atitinka mano prioritetus? Ar turiu tam laiko neaukojant savo poilsio ar laiko su šeima?
3. Partnerystė – tai komandinis darbas
Šeima – tai komanda, o sėkmingas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas yra įmanomas tik tada, kai abu partneriai žaidžia išvien. Laikai, kai moteris viena buvo atsakinga už visą buitį ir vaikų priežiūrą, pamažu traukiasi į praeitį. Šiuolaikinėje šeimoje būtina atvirai kalbėtis ir sąžiningai dalintis ne tik fiziniais darbais (indų plovimas, valymas, maisto gaminimas), bet ir „emociniu krūviu“ (angl. mental load).
Emocinis krūvis – tai nematomas darbas: planavimas, organizavimas, prisiminimas. Kas prisimena, kada reikia užrašyti vaiką pas gydytoją? Kas planuoja gimtadienio šventę? Kas rūpinasi, kad spintelėje visada būtų maisto? Dažnai ši našta neproporcingai gula ant moters pečių. Todėl būtina sąmoningai dalintis ir šia atsakomybe. Vyrai, imkitės iniciatyvos! Ne laukite, kol jūsų paprašys, o patys planuokite, organizuokite ir prisiimkite atsakomybę už tam tikras šeimos gyvenimo sritis.
Palaikykite vienas kito ne tik karjeros, bet ir asmeninius poreikius. Skatinkite partnerį skirti laiko savo pomėgiams, susitikimams su draugais. Kai abu partneriai jaučiasi pailsėję ir realizavę save ne tik šeimoje, bet ir asmeninėje erdvėje, bendra atmosfera namuose tampa kur kas geresnė.
Darbdavio vaidmuo: nuo kliūties iki svarbiausio sąjungininko
Net ir geriausios asmeninės strategijos gali subyrėti, jei susidursite su nelanksčiu ir nesupratingu darbdaviu. Laimei, vis daugiau Lietuvos įmonių supranta, kad darbuotojų gerovė yra tiesiogiai susijusi su verslo sėkme. Laimingas, pailsėjęs ir motyvuotas darbuotojas yra produktyvesnis, kūrybiškesnis ir lojalesnis.
Šeimai palanki darbo vieta – tai ne tik Darbo kodekse numatytų teisių (pvz., papildomų laisvadienių, vadinamųjų „mamadienių“ ir „tėvadienių“) užtikrinimas. Tai – visos organizacijos kultūra, paremta pasitikėjimu ir lankstumu. Kokie yra šeimai draugiško darbdavio bruožai?
- Lankstumas: Galimybė rinktis lankstų darbo grafiką, pradėti ir baigti darbą anksčiau ar vėliau, dirbti nuotoliniu arba hibridiniu būdu. Svarbiausia – orientacija į rezultatą, o ne į biure praleistas valandas.
- Supratingumas: Žmogiškas požiūris į netikėtas situacijas, tokias kaip staiga susirgęs vaikas. Vadovas, kuris tokioje situacijoje ne priekaištauja, o klausia „kuo galiu padėti?“, yra aukso vertės.
- Lyčių lygybė: Skatinimas ir vyrų, ir moterų vienodai naudotis tėvystės/motinystės atostogomis bei kitomis su šeima susijusiomis lengvatomis. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vaiko priežiūros atostogos – tai moterų reikalas. Progresyvūs darbdaviai aktyviai kovoja su šia nuostata.
- Papildomos naudos: Privatus sveikatos draudimas visai šeimai, darželio mokesčio kompensavimas ar net vaikų kambarys biure – tai priemonės, kurios realiai palengvina tėvų naštą.
Nepamirškite svarbiausio žmogaus – savęs
Šiame nuolatiniame bėgime tarp darbo ir šeimos pareigų labai lengva pamiršti save. Mūsų poreikiai atsiduria sąrašo gale, po visų kitų neatidėliotinų reikalų. Tačiau rūpinimasis savimi nėra egoizmas – tai būtinybė. Negalite pilti iš tuščio puodelio. Jei būsite pervargę, irzlūs ir išsekę, negalėsite duoti nieko gero nei savo šeimai, nei savo darbui.
Raskite laiko veiklai, kuri teikia jums džiaugsmo ir padeda „perkrauti baterijas“. Tai nebūtinai turi būti kažkas didelio ar brangaus. Tai gali būti rytinis bėgimas, valanda su knyga, vonia su putomis, pokalbis su draugu ar tiesiog tylos akimirka su puodeliu arbatos. Įtraukite šį „laiką sau“ į savo savaitės planą taip pat atsakingai, kaip planuojate darbo susitikimus.
Miego kokybė, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra trys banginiai, ant kurių laikosi mūsų fizinė ir emocinė sveikata. Ignoruodami šiuos bazinius poreikius, mes griauname savo pačių pamatus. Jei jaučiate, kad nebesusitvarkote, kad nerimas ar prislėgta nuotaika tapo nuolatiniu palydovu, nebijokite ieškoti pagalbos. Kreipkitės į draugus, artimuosius, o prireikus – ir į psichologą ar psichoterapeutą. Rūpinimasis savo psichine sveikata yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Žvilgsnis į ateitį: harmonija yra nuolatinis procesas
Darbo ir šeimos derinimas nėra galutinis tikslas, kurį pasiekę galime atsipalaiduoti. Tai – nuolatinis, dinamiškas procesas, reikalaujantis lankstumo, kantrybės ir nuolatinio prisitaikymo. Vaikai auga, keičiasi jų poreikiai, keičiasi mūsų karjeros tikslai ir aplinkybės. Kas veikė vakar, gali nebeveikti rytoj. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti, ieškoti naujų sprendimų ir išlikti atviriems pokyčiams.
Džiugina tai, kad tiek visuomenės, tiek darbdavių požiūris Lietuvoje pamažu keičiasi. Vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, vis daugiau įmonių diegia lanksčias darbo formas, o pokalbiai apie perdegimą ir psichinę sveikatą nebėra tabu. Mes judame teisinga linkme – link tvaresnio, žmogiškesnio ir labiau subalansuoto požiūrio į darbą ir gyvenimą. Atrasti harmoniją tarp karjeros ir šeimos yra įmanoma. Tam reikia ne stebuklų, o sąmoningų kasdienių pastangų, atjautos sau ir gebėjimo dirbti komandoje su pačiais svarbiausiais žmonėmis.