Ar kada nors jautėtės taip, lyg skęstumėte informacijos jūroje? Prabundate, ir pirmoji mintis – patikrinti telefoną. Naujienų antraštės, socialinių tinklų srautas, elektroniniai laiškai, trumposios žinutės… Kol pasiekiate virtuvę ir užsikaičiate rytinės kavos, jūsų smegenys jau apdorojo dešimtis, o gal ir šimtus informacijos fragmentų. Atrodo, kad visas pasaulis kovoja dėl jūsų dėmesio, o laiko tam turime vis mažiau. Ši kova dažnai matuojama ne valandomis ar dienomis, o būtent minutėmis. Penkiolika minučių – tiek laiko vidutiniškai skiriame naujienų portalui per dieną, tiek trunka trumpas video reportažas, tiek galime išlaikyti nesiblaškantį dėmesį. Šis laiko tarpsnis tapo savotiška modernaus gyvenimo valiuta. Bet ar suprantame tikrąją šios valiutos vertę ir kaip išmintingai ją investuoti?
Kadaise informacija buvo prabanga. Norint sužinoti pasaulio naujienas, reikėjo laukti rytojaus laikraščio, vakaro žinių per televiziją ar klausytis radijo. Informacija ateidavo porcijomis, palikdama laiko apmąstymams, diskusijoms ir nuomonės formavimui. Šiandien situacija apsivertė aukštyn kojomis. Informacija tapo ne prabanga, o pigia, laisvai prieinama preke, kurios perteklius mus vargina. Ši transformacija, ypač su interneto ir išmaniųjų telefonų atėjimu, pagimdė tai, ką galime pavadinti „penkiolikos minučių kultūra“.
Skaitmeninės eros greitis: nuo laikraščio iki begalinio srauto
Prisiminkime, kaip viskas pasikeitė Lietuvoje. Spaudos kioskai, pilni įvairiausių laikraščių ir žurnalų, buvo informacijos centrai. Žmonės pirkdavo leidinį, skaitydavo jį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, gilindavosi į straipsnius, analizuodavo. Televizija turėjo savo aiškų programų tinklelį, o pagrindinė žinių laida buvo dienos įvykis, suburiantis šeimas prie ekranų. Viskas turėjo savo ritmą ir struktūrą.
Tuomet atėjo internetas. Iš pradžių lėtas ir sunkiai prieinamas, jis pamažu įsiskverbė į mūsų gyvenimus. Atsirado pirmieji naujienų portalai, kurie iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Informacija tapo pasiekiama akimirksniu, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nebereikėjo laukti rytojaus – naujienos pasirodydavo vos tik įvykus įvykiui. Konkurencija tarp portalų virto kova dėl greičio. Kas pirmas praneš? Kas pateiks sensacingiausią antraštę? Šis greičio kultas lėmė, kad gilumą ir analizę pamažu pradėjo keisti paviršutiniškumas ir fragmentiškumas.
Šiandien mes gyvename begalinio srauto (angl. *infinite scroll*) amžiuje. Socialinių tinklų ir naujienų portalų dizainas sukurtas taip, kad mes niekada nepasiektume pabaigos. Visada yra dar viena naujiena, dar vienas įrašas, dar vienas vaizdo įrašas. Ši sistema sukurta tam, kad pagrobtų mūsų dėmesį ir laikytų jį kuo ilgiau. Tačiau žmogaus kognityviniai resursai nėra begaliniai. Kai esame bombarduojami nuolatiniu informacijos srautu, mūsų gebėjimas susikaupti, kritiškai mąstyti ir įsiminti informaciją drastiškai mažėja.
Dėmesio ekonomika: kai produktas esate jūs
Norint suprasti, kodėl informacinė aplinka yra tokia, kokia yra, būtina susipažinti su dėmesio ekonomikos sąvoka. Paprastai tariant, šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacijos yra per daug, vertingiausiu ištekliumi tampa ne pati informacija, o žmogaus dėmesys. Platformos, kuriomis naudojamės nemokamai – socialiniai tinklai, naujienų portalai, vaizdo įrašų svetainės – iš tiesų nėra nemokamos. Mes už jas mokame savo dėmesiu.
Kaip tai veikia? Jūsų praleistas laikas ir atlikti veiksmai (paspaudimai, patiktukai, pasidalinimai) yra kruopščiai renkami ir analizuojami. Šie duomenys leidžia sukurti detalų jūsų profilį: kas jus domina, ko bijote, kokios jūsų politinės pažiūros, kokius produktus perkate. Vėliau ši informacija parduodama reklamuotojams, kurie gali jums rodyti itin tikslingai parinktą reklamą. Taigi, kuo ilgiau išliekate platformoje, tuo daugiau duomenų apie save atiduodate ir tuo daugiau pinigų uždirba platformos savininkai. Jūs nesate klientas – jūs esate produktas, parduodamas reklamuotojams.
Šis verslo modelis lemia, kad visas turinys yra kuriamas taip, kad maksimaliai patrauktų ir išlaikytų dėmesį. Būtent todėl matome tiek daug sensacingų, emocijas provokuojančių antraščių (angl. *clickbait*). Antraštės, kurios žada atskleisti „šokiruojančią tiesą“ arba „tai, ko iš jūsų niekas nenorėjo slėpti“, yra sukurtos ne tam, kad informuotų, o tam, kad priverstų paspausti. Emocijos – ypač pyktis, baimė, pasipiktinimas – yra stipriausi dėmesio magnetai. Todėl negatyvios, konfliktiškos naujienos dažnai sulaukia kur kas daugiau peržiūrų nei pozityvios ar neutralios. Platformų algoritmai tai pastebi ir ima siūlyti jums vis daugiau panašaus turinio, taip įsukdami į nesibaigiantį negatyvumo ir pasipiktinimo ratą.
Psichologinis poveikis: nerimas, FOMO ir mąstymo seklumas
Nuolatinis buvimas informacijos sraute turi gilių ir dažnai neigiamų pasekmių mūsų psichologinei gerovei. Vienas iš labiausiai paplitusių padarinių – nuolatinis nerimo jausmas. Kai esame nuolat bombarduojami naujienomis apie katastrofas, karus, krizes ir nelaimes iš viso pasaulio, mūsų smegenys pradeda suvokti pasaulį kaip daug pavojingesnę vietą, nei jis yra iš tiesų. Šis jausmas, kad bet kurią akimirką gali nutikti kažkas baisaus, kelia chronišką stresą ir nerimą.
Kitas reiškinys – FOMO (angl. *Fear Of Missing Out*), arba baimė ką nors praleisti. Tai iracionalus jausmas, kad jei bent trumpam atsijungsime nuo informacijos srauto, praleisime kažką nepaprastai svarbaus: karštą naujieną, draugų susibūrimą, rinkos pokytį. Ši baimė verčia mus nuolat tikrinti telefonus, net ir netinkamose situacijose – vairuojant, bendraujant su artimaisiais, vidury nakties. Mes tampame priklausomi nuo nuolatinio stimulo, prarasdami gebėjimą tiesiog būti čia ir dabar.
Ilgainiui „penkiolikos minučių kultūra“ keičia ir patį mūsų mąstymo būdą. Užuot gilinęsi į vieną temą, mes šokinėjame nuo vienos antraštės prie kitos, perskaitome kelias pastraipas ir lekiame toliau. Tai lavina gebėjimą greitai apdoroti daug paviršutiniškos informacijos, tačiau atrofuoja gilųjį, analitinį ir kritinį mąstymą. Prarandame kantrybę skaityti ilgesnius tekstus, knygas, žiūrėti sudėtingesnius filmus. Mūsų dėmesio trukmė trumpėja, o pasaulio suvokimas tampa fragmentiškas ir seklus. Mes žinome po truputį apie viską, bet iš tiesų nesuprantame nieko.
Spąstuose: informaciniai burbulai ir aido kambariai
Dar vienas pavojus, slypintis personalizuotame turinio sraute, yra informaciniai burbulai ir aido kambariai (angl. *echo chambers*). Kaip jau minėta, algoritmai stengiasi mums rodyti turinį, kuris mums patiks ir su kuriuo sutiksime. Jei domimės tam tikra politine ideologija, mums bus siūloma vis daugiau ją palaikančių straipsnių ir vaizdo įrašų. Jei tikime tam tikra sąmokslo teorija, algoritmas mums pateiks dar daugiau „įrodymų“, patvirtinančių mūsų įsitikinimus.
Taip pamažu esame uždaromi į informacinį burbulą, kuriame girdime tik savo pačių nuomonės atgarsius. Nustojame susidurti su kitokiomis perspektyvomis, argumentais ir faktais, kurie galėtų kvestionuoti mūsų įsitikinimus. Tai veda prie didėjančios poliarizacijos visuomenėje. Žmonės, gyvenantys skirtinguose informaciniuose burbuluose, nebesugeba susikalbėti, nes jų realybės suvokimas tampa visiškai skirtingas. Kiekviena pusė ima laikyti kitą ne tik neteisia, bet ir kvaila ar net piktybiška. Tai ardo socialinį audinį ir pasitikėjimą – tiek vieni kitais, tiek institucijomis.
Kaip susigrąžinti savo laiką ir dėmesį? Praktiniai žingsniai
Nors vaizdas gali atrodyti niūrus, mes nesame bejėgiai informacijos srauto įkaitai. Atgauti savo dėmesio kontrolę yra įmanoma, tačiau tai reikalauja sąmoningų pastangų ir disciplinos. Štai keli praktiniai patarimai, kaip tai padaryti:
- Įveskite informacijos dietą. Kaip ir su maistu, besaikis informacijos vartojimas yra žalingas. Nusistatykite konkretų laiką per dieną, kurį skirsite naujienoms, pavyzdžiui, 15 minučių ryte ir 15 minučių vakare. Likusį laiką venkite be tikslo naršyti naujienų portaluose.
- Išjunkite nereikalingus pranešimus. Ar jums tikrai reikia žinoti apie kiekvieną „patiktuką“ ar naują antraštę akimirksniu? Išjunkite visus nebūtinus pranešimus savo telefone ir kompiuteryje. Tegul technologijos tarnauja jums, o ne atvirkščiai.
- Sąmoningai rinkitės šaltinius. Užuot pasikliovę algoritmais, patys susikurkite patikimų ir įvairiapusiškų informacijos šaltinių sąrašą. Įtraukite į jį ne tik greitų naujienų portalus, bet ir lėtesnius, analitinius leidinius, tinklaraščius, podkastus, kurie skatina gilintis į temas.
- Praktikuokite „vienos užduoties“ taisyklę. Kai skaitote straipsnį, skaitykite tik jį. Nesiblaškykite tarp dešimties atidarytų naršyklės langų. Kai kalbatės su žmogumi, padėkite telefoną į šalį ir skirkite jam visą savo dėmesį. Multitaskingas yra mitas – iš tiesų tai tik greitas šokinėjimas nuo vienos užduoties prie kitos, prarandant kokybę ir gilumą.
- Užduokite sau klausimą „Kodėl?“. Prieš paspausdami ant dar vienos sensacingos antraštės, sustokite ir paklauskite savęs: „Kodėl aš noriu tai perskaityti? Ar ši informacija man tikrai reikalinga? Ar ji praturtins mano gyvenimą, ar tik sukels neigiamas emocijas?“ Dažnai vien šis trumpas stabtelėjimas gali padėti išvengti beprasmio laiko švaistymo.
- Atraskite atsijungimo džiaugsmą. Reguliariai skirkite laiko veikloms, kurios nereikalauja jokių ekranų. Eikite pasivaikščioti į gamtą, sportuokite, skaitykite popierinę knygą, bendraukite su draugais ir šeima gyvai, užsiimkite hobiu. Šios veiklos ne tik padeda pailsinti smegenis nuo informacinio triukšmo, bet ir sugrąžina į realų, apčiuopiamą pasaulį.
Ateitis priklauso nuo mūsų pasirinkimų
„Penkiolikos minučių kultūra“ yra galinga jėga, formuojanti mūsų visuomenę, politiką ir asmeninį gyvenimą. Tačiau ji nėra nei absoliutus blogis, nei neišvengiamas likimas. Greitas priėjimas prie informacijos suteikia ir milžiniškų galimybių – leidžia greičiau mobilizuotis pilietinėms iniciatyvoms, skleisti žinias apie svarbius įvykius, mokytis ir tobulėti. Problema kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip mes jas naudojame – arba kaip leidžiame joms naudotis mumis.
Ateitis priklausys nuo mūsų sąmoningumo. Ar sugebėsime išsiugdyti skaitmeninę higieną ir kritinį mąstymą? Ar išmoksime vertinti savo dėmesį kaip brangiausią turtą ir investuoti jį į tai, kas iš tiesų svarbu: į gilias žinias, prasmingus ryšius ir asmeninį augimą? O gal leisime save įtraukti į begalinį paviršutiniškumo ir emocijų sūkurį?
Kiekvienas paspaudimas, kiekviena praleista minutė yra balsas už vieną ar kitą ateities scenarijų. Susigrąžinę savo 15 minučių, galime susigrąžinti kur kas daugiau – ramybę, aiškumą ir gebėjimą patiems kurti savo gyvenimą, o ne tik reaguoti į išorės dirgiklius. Tai yra didžiausias iššūkis ir didžiausia galimybė informacijos amžiuje.